Jess Nicholson iš Braitono 2025-ųjų rugsėjį pagimdė dvynukes cezario pjūviu. Kai ji pirmą kartą pabandė pamaitinti vieną iš jų krūtimi, kūdikis pamėlo ir beveik užduso.
„Galvojau, kad ką tik nužudžiau savo kūdikį – turiu juos penkias minutes ir jau vos neužmušiau vienos", – pasakojo Jess.
Palatoje trūko personalo. Kai Jess su vyru spaudė pagalbos mygtuką, atsakymo tekdavo laukti ilgai. „Tiesiog mudu su vyru ir dvi mažylės bandėme išsiaiškinti, kaip išlaikyti šiuos mažus žmones gyvus be jokios pagalbos", – sakė ji. Patirtis buvo tokia sunki, kad Jess priėmė sprendimą: „Žinau, kad daugiau vaikų neturėsiu. Nenoriu išgyventi to pradžios etapo dar kartą."
Trigubas maitinimas – režimas, kuriam niekas neparuošia
Vicki Rose pagimdė 2026-ųjų vasarį Tunbridge Wells ligoninėje. Po skubaus cezario pjūvio – tiek ji, tiek kūdikis gimdymo metu užsikrėtė infekcija – pienas atėjo pavėluotai. Jai liepė taikyti vadinamąjį trigubą maitinimą kas tris valandas: iš pradžių žindyti, tada papildyti ištrauktu pienu ar mišiniu buteliuku, galiausiai dar 15 minučių siurbti.
„Visiškai jokio pasiruošimo, koks sunkus bus trigubas maitinimas", – sakė Vicki. „Vos spėdavau į tualetą, jau nekalbant apie pavalgymą." Režimas reiškė, kad moteris žindė ir siurbė kas tris valandas – įskaitant naktis.
Kas slypi už skaičių
Šios istorijos – ne pavieniai atvejai. Maidstone ir Tunbridge Wells NHS trestas pripažino, kad dirba ties tuo, jog jų patarimai būtų „aiškūs, nuoseklūs ir empatiški". University Hospitals Sussex NHS fondas peržiūri savo priežiūros praktiką.
Tačiau moterų balsai rodo gilesnę problemą: pogimdyminė priežiūra vis dar traktuoja maitinimą kaip techninį įgūdį, o ne kaip emociškai pažeidžiamą laikotarpį, kuriame moteriai reikia ne tik instrukcijų, bet ir žmogiško buvimo šalia.
Viena moteris pasakojo, kad jautėsi kaip „pieno gamybos mašina", o neigiama maitinimo patirtis pakenkė jos ryšiui su kūdikiu. Tai ne pavienė frazė – tai signalas, kad sistema mato kūną, bet nemato žmogaus.
Šaltiniai: https://www.bbc.com/news/articles/cy02yq2erejo
