Kūdikystėje kiekviena diena rašo naują skyrių — garsai, prisilietimai ir vaizdai formuoja nervinius ryšius, kurie lydės mus visą gyvenimą. Tačiau šis išskirtinis smegenų lankstumas trunka ne amžinai. 2026 m. gegužę Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai žurnale „Nature" paskelbė atradimą, kuris paaiškina, kodėl — atsakymas slypi gerai pažįstamame hormone, apie kurį dažniausiai kalbame stresiniame kontekste.
Kortizolis — ne tik streso hormonas
Mokslininkai, vadovaujami neurobiologijos profesoriaus Michaelio Greenbergo, atliko eksperimentų seriją su pelėmis ir nustatė, kad būtent kortizolis atlieka svarbiausią vaidmenį uždarant vadinamuosius kritinius periodus — laiko langus, kai smegenys yra ypač imlios išorinei informacijai. Pelėms, turinčioms aukštesnį šio hormono lygį, nervinių ryšių formavimosi galimybės sumažėjo žymiai greičiau.
„Manome, kad radome pagrindinį mechanizmą, kuris kontroliuoja kritinių periodų užsidarymą vystymosi metu", — teigė pirmasis tyrimo autorius Bruno Gegenhuberis, Harvardo Blavatniko instituto mokslinis bendradarbis.
Nuo pelių iki žmonių
Komanda taip pat išanalizavo egzistuojančius žmogaus smegenų duomenų rinkinius ir patvirtino, kad tas pats molekulinis kelias veikia ir mūsų rūšyje. Tai reiškia, kad atradimas nėra tik laboratorinis kuriozas — jis tiesiogiai susijęs su žmogaus raida.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad išvados gali turėti toli siekiančių pasekmių. Pirma, jos padeda suprasti, kaip ankstyvojo amžiaus stresas veikia smegenų brendimą — vaikai, patiriantys daug streso, gali per anksti prarasti nervinį lankstumą. Antra, darbas atveria duris giliau tirti neurovystymosi ir neuropsichiatrinius sutrikimus, tokius kaip autizmas ar šizofrenija, kur kritinių periodų sutrikimai gali būti esminiai.
Kol kas dar per anksti kalbėti apie klinikinį pritaikymą, tačiau mokslininkai tikisi, kad gilesnis šio mechanizmo supratimas ateityje leis kurti intervencijas, galinčias atidėti kritinių periodų pabaigą arba net atverti langą iš naujo — pavyzdžiui, reabilitacijoje po insulto.
