2026 m. liepos 19 d. ScienceDaily paskelbtame pranešime Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto (NTNU) tyrėjai pasiūlė paprastesnį paaiškinimą vienam labiausiai gluminančių garsinių reiškinių: žemam dūzgimui, kurį žmonės visame pasaulyje vadina The Hum. Jų išvada atsargi, bet aiški — daugeliui žmonių šis garsas greičiausiai nėra paslaptingas išorinis šaltinis, o žemo dažnio spengimo ausyse forma.
Kodėl šis garsas toks sunkiai pagaunamas
The Hum dažniausiai girdimas uždarose patalpose, ypač naktį, kai žmogus bando užmigti. Vienas žmogus gali aiškiai girdėti žemą dūzgimą, o kiti tame pačiame kambaryje — ne. Būtent dėl to šis reiškinys dešimtmečius kėlė painiavą: buvo ieškoma generatorių, ventiliacijos sistemų, eismo ar kitų infrastruktūros šaltinių, bet ne kiekvienu atveju atsakymas pasitvirtindavo.
Ką parodė NTNU komandos bandymai
Būtent toks dūzgimas nuo 1970-ųjų buvo siejamas su Bristoliu, vėliau — su Taosu, Kokomu, įvairiais Jungtinės Karalystės miestais ir net Oslo apylinkėmis. Tačiau vien tai, kad panašūs skundai kartojosi skirtingose vietose, dar nereiškia vieno bendro išorinio šaltinio.
Mokslininkai Vokietijoje ištyrė 28 žmones, kurie teigė girdintys nepaaiškinamą dūzgimą ar zvimbimą. Dauguma jų neturėjo išskirtinės klausos žemų dažnių srityje. Tyrėjai taip pat tikrino, ar garsą gali skleisti pati vidinė ausis per vadinamuosius otoakustinius signalus, tačiau ir ši versija nepasitvirtino. Todėl, pasak autoriaus Markuso Drexlio, tikėtina, kad daliai žmonių The Hum kyla dėl labai ribotos žemų dažnių klausos ypatybės, o daugeliui kitų — dėl žemo dažnio spengimo ausyse.
Kodėl tai svarbu
Tyrėjai vis dar neatsisako galimybės, kad kai kuriais atvejais egzistuoja ir tikras išorinis garsas. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad žmogaus klausos sistema žemų dažnių srityje vis dar menkai suprasta. Todėl norint patikimai įvertinti tokį triukšmą, reikia tikslesnių žemų dažnių ir infragarso tyrimų.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/07/260719040002.htm
