Nuo rugsėjo 15 d. į JAV atvykstantys užsienio studentai ir podoktorantai turės gyventi pagal naują taisyklę, kuri akademiniame pasaulyje jau kelia nemažai klausimų. JAV Vidaus saugumo departamentas liepos viduryje paskelbė, kad tokie vizų turėtojai šalyje galės likti ne ilgiau kaip ketverius metus, jei negaus pratęsimo.
Ką keičia nauja tvarka
Iki šiol galiojo lankstesnė praktika: studentai ir tyrėjai galėjo pasilikti tiek, kiek truko jų mokslai ar stažuotė. Dabar, pagal naują planą, ketverių metų riba taps numatytuoju standartu, o pratęsimo teks prašyti atskirai. Tiems, kurie jau yra JAV, departamentas numato išimtį, jeigu jų mokymai baigsis iki 2030 m. rugsėjo.
Tai ypač svarbu biomedicinos srityje, kur doktorantūra dažnai užtrunka ilgiau nei standartinis laikotarpis. Straipsnyje nurodoma, kad vidutinė biomedicinos doktorantūros trukmė siekia penkerius–šešerius metus. Vadinasi, nemaža dalis naujų studentų jau nuo pirmų semestrų turės galvoti ne tik apie mokslinį darbą, bet ir apie vizos pratęsimą.
Kodėl mokslininkai nerimauja
STAT cituojami akademikai ir imigracijos ekspertai teigia, kad toks ribojimas gali atgrasyti talentingus žmones nuo studijų ir stažuočių JAV. Poveikis būtų juntamas ne tik universitetuose, bet ir laboratorijose, kurios remiasi tarptautiniais doktorantais bei podoktorantais.
Skaičiai rodo, kodėl ši tema jautri. 2023 m. užsienio studentai sudarė beveik ketvirtadalį gyvybės mokslų doktorantūros absolventų ir 59 proc. podoktorantų. Be to, maždaug penktadalis podoktorantų šį etapą tęsia ilgiau nei šešerius metus, todėl jiems vien ketverių metų riba gali reikšti papildomą biurokratiją dar iki projekto pabaigos.
Liepos viduryje paskelbta žinia dar nebuvo įsigaliojusi, tačiau jos poveikis jau dabar aiškus: JAV mokslo sistema siunčia signalą, kad tarptautiniams tyrėjams vietos bus mažiau nei anksčiau. O tai gali smogti būtent tiems sektoriams, kuriems talentų ir taip trūksta.
Šaltiniai: https://www.statnews.com/2026/07/28/dhs-visa-policy-change-international-students-scientific-research-impact/
