2026 m. rugpjūčio 6 d. paskelbti Japonijos mokslininkų duomenys rodo, kad labai senas evoliucijos požiūriu baltymas gali tapti netikėtu sąjungininku gydant vėžį. Nagojos universiteto tyrėjai nustatė, kad komplemento C3 baltymas gali padėti slopinti navikuose besikaupiančias imunitetą silpninančias ląsteles, tačiau toks poveikis pasireiškia tik tada, kai C3 gaminamas pačiame naviko audinyje.
Kodėl svarbus vietinis C3
C3 yra vienas seniausių žinomų imuninės sistemos komponentų. Jis aptinkamas net labai paprastuose organizmuose, tokiuose kaip kempinės ar medūzos, o žmogaus organizme dažniausiai gaminamas kepenyse ir išleidžiamas į kraujotaką. Tačiau šis tyrimas atskleidė kitą jo vaidmenį: kai C3 susidaro tiesiog naviko aplinkoje, jis gali trukdyti į naviką patekti mieloidinėms ląstelėms, kurios slopina imuninį atsaką.
Būtent šios ląstelės dažnai padeda navikui „slėptis“ nuo organizmo gynybos. Kai jų sumažėja, imuninė sistema turi daugiau galimybių atpažinti ir atakuoti vėžio ląsteles. Tyrėjai šį efektą sieja su didesniu potencialu imunoterapijai, ypač gydymui anti-PD-1 antikūnais.
Kol kas tai dar ne receptas pacientams
Svarbi detalė ta, kad kraujyje cirkuliuojantis C3 neparodė tokio pat poveikio kaip vietoje audinyje gaminamas baltymas. Net tada, kai pelėms buvo sumažinta kepenų gaminamo C3 dalis, anti-PD-1 poveikis reikšmingai nepakito. Tai leidžia manyti, kad būsimų gydymo strategijų taikinys gali būti ne bendras baltymo kiekis organizme, o jo veikimas naviko mikroaplinkoje.
Darbas paskelbtas „Nature Communications“, tačiau kol kas jis remiasi laboratoriniais ir pelių modelio duomenimis. Tai reiškia, kad iki taikymo klinikoje dar reikia papildomų tyrimų. Vis dėlto pats atradimas svarbus: jis primena, kad imunoterapijos sėkmę gali lemti ne vien vaistai, bet ir tai, kaip navikas sureguliuoja savo artimiausią aplinką.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/08/260806050702.htm
