Harvardas, dešimtmečius laikomas medicinos mokslo elitu, ką tik išleido tai, ko iš jo niekas nesitikėjo — ilgaamžiškumo vadovą, skirtą ne gydytojams ar mokslininkams, o paprastiems skaitytojams. Už 29 dolerius kiekvienas gali gauti ataskaitą, kurią redagavo daktaras Davidas Barzilai, Harvardo medicinos mokyklos dėstytojas ir gerontologijos ekspertas.
Ataskaita „Pathways to Longevity" (liet. „Kelias į ilgaamžiškumą") — tai ženklas, kad ilgaamžiškumo mokslas paliko laboratorijas ir beldžiasi į kasdienio skaitytojo duris.
Pirmas dalykas, kurį dokumentas išsiaiškina — kiek žmonės iš tikrųjų nori gyventi, ir kaip tai atrodo prieš realybę. Remiantis „Pew" apklausa, 76 proc. suaugusių JAV gyventojų tikisi sulaukti bent 80 metų, o 29 proc. siekia 100. Tačiau šimtamečiai šiuo metu sudaro vos 0,03 proc. populiacijos. Atotrūkis tarp noro ir fakto — milžiniškas.
Ką reiškia senti sveikai
Ataskaita skaitytojui nuosekliai pristato sąvokas, kurias ilgaamžiškumo tyrėjai vartoja kasdien, bet plačioji visuomenė girdi retai. Pirmoji — skirtumas tarp gyvenimo trukmės (lifespan) ir sveiko gyvenimo trukmės (healthspan). Pirmoji matuoja, kiek metų nugyveni. Antroji — kiek iš jų esi sveikas, judrus ir savarankiškas.
Antra sąvoka — biologinis amžius. Jis gali skirtis nuo chronologinio amžiaus dešimtmečiais, priklausomai nuo gyvenimo būdo, genetikos ir aplinkos. 60-metis gali turėti 45-erių metų žmogaus biologinius rodiklius — ir atvirkščiai.
Senėjimo požymiai ir tylusis uždegimas
Ataskaita taip pat išvardija pagrindinius senėjimo požymius (angl. hallmarks of aging) — ląstelių senėjimą, kamieninių ląstelių išsekimą, mitochondrijų disfunkciją ir kitus. Kiekvienas jų paaiškinamas atskirai, išlaikant pusiausvyrą tarp mokslinio tikslumo ir aiškumo.
Ypatingas dėmesys skiriamas vadinamajam uždegiminiam senėjimui (inflammaging) — lėtiniam, žemo laipsnio uždegimui, kuris metų eigoje tyliai ardo audinius. Būtent šis procesas siejamas su daugeliu su amžiumi susijusių ligų — nuo širdies ir kraujagyslių sutrikimų iki demencijos.
Harvardo žingsnis reikšmingas: kai tokio lygio institucija pradeda kalbėti apie ilgaamžiškumą ne kaip apie nišinę temą, o kaip apie kiekvienam aktualų klausimą, tai reiškia, kad sveiko senėjimo era įžengė į naują etapą.
