2026 m. liepos 23 d. paskelbtas tyrimas priminė, kad senėjimas ne visiems reiškia tą patį. Kai kurių 80–90 metų žmonių atmintis išlieka stebėtinai tvirta, tarsi jie vis dar būtų gerokai jaunesni. Tokie žmonės vadinami superatminties senjorais, o naujas ScienceDaily aptartas darbas rodo: vien DNR jų išskirtinumo nepaaiškina.
Tyrėjai analizavo didžiausias iki šiol prospektyviai stebėtas superatminties grupes ir lygino 142 superatminties senjorus su 89 to paties amžiaus žmonėmis, kurių pažinimo rezultatai buvo įprasti. Buvo vertinamas APOE genas, laikomas stipriausiu žinomu Alzheimerio ligos rizikos veiksniu, ir keli poligeniniai rizikos balai. Rezultatas aiškus: nepaprastai gera vėlyvo amžiaus atmintis negali būti paaiškinta vien mažesne paveldima Alzheimerio rizika.
Kas yra superatminties senjorai?
Šią sąvoką dar 2008 m. apibrėžė Čikagos universiteto HAARC centro vadovė Emily Rogalski. Jai ir jos komandai svarbiausia ne vien amžius, o tai, kad žmonių atminties rodikliai prilygsta gerokai jaunesnių suaugusiųjų rezultatams. Būtent todėl superatminties reiškinys domina ne tik neurologus, bet ir visuomenę: jis rodo, kad smegenys gali išlaikyti didelį atsparumą net tada, kai kiti organizmo procesai jau lėtėja.
Kodėl šis tyrimas svarbus
Jei viską nulemtų paveldimumas, tokius žmones būtų galima atpažinti vien iš genetinio testo. Tačiau tyrėjai mato priešingą vaizdą: superatmintis greičiau atveria klausimą apie apsauginius mechanizmus, kuriuos dar reikia išsiaiškinti. Tai reiškia, kad ateities prevencija gali remtis ne tik rizikos skaičiavimu, bet ir paieška, kas padeda smegenims išlikti atsparioms.
Ką tai keičia praktikoje
Kol kas šis darbas nepateikia stebuklingo recepto, kaip sustabdyti atminties silpnėjimą. Tačiau jis primena svarbią mintį: amžius ir genetika nėra visas pasakojimas. Kuo geriau mokslas supras, kodėl kai kurių žmonių atmintis išlieka jauna, tuo tikslesnės gali tapti ankstyvos diagnostikos ir prevencijos strategijos.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/07/260723084045.htm
