Medicinos Naujienos
Ligos ir sveikata

Gastritas: simptomai, priežastys, gydymas

Gastritas - tai skrandžio gleivinės uždegimas, galintis sukelti įvairių simptomų, įskaitant diskomfortą, pilvo pūtimą ir pykinimą. Jei jaučiate šiuos simptomus…

atnaujinta 11 min. skaitymo
Gastritas: simptomai, priežastys, gydymas

Gastritas — tai skrandžio gleivinės uždegimas, sukeliantis diskomfortą, pilvo pūtimą ir pykinimą. Dažniausios lėtinio gastrito priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), todėl gydymas pirmiausia nukreipiamas į priežastį, o ne tik į simptomus. Šiame straipsnyje apžvelgiame gastrito simptomus, pagrindines priežastis, šiuolaikinį gydymą ir gyvenimo būdo korekcijas bei paaiškiname, kada būtina kreiptis į gydytoją.

Straipsnis trumpai

  • Dažniausia lėtinio gastrito priežastis yra Helicobacter pylori infekcija; nustačius bakteriją, skiriama eradikacijos schema — pagal naujausias gaires pirmaeilė yra 14 dienų bismuto keturkomponentė terapija.
  • Antra svarbi priežastis — nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU); juos reikia nutraukti ar pakeisti, o esant rizikai derinti su skrandį saugančiu vaistu.
  • Rūgštį slopinantys protonų siurblio inhibitoriai (PPI) skiriami apibrėžtos trukmės kursu (dažnai apie 4 savaites), o ilgiau vartojant gydytojas turi periodiškai peržiūrėti būtinybę ir mažinti dozę.
  • Endoskopija ypač svarbi vyresniems nei 60 metų asmenims su nauja virškinimo simptomatika, taip pat bet kuriame amžiuje esant kraujavimui, nepaaiškinamam svorio kritimui, rijimo sunkumams ar anemijai.
  • Autoimuninis (atrofinis) gastritas gali sukelti vitamino B12 ir geležies trūkumą bei padidinti skrandžio vėžio riziką, todėl reikalauja atskiros stebėsenos.

Gastrito supratimas

Gastritas — tai skrandžio gleivinės uždegimas, galintis sukelti diskomfortą ir komplikacijų. Jis gali atsirasti staiga arba vystytis palaipsniui. Dažniausios gastrito priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas; reikšmės turi ir besaikis alkoholio vartojimas bei autoimuniniai sutrikimai. Helicobacter pylori pažeidžia apsauginį skrandžio gleivių sluoksnį, sukelia lėtinį uždegimą ir dažnai siejama su opomis. Tam tikri gyvenimo būdo veiksniai, pavyzdžiui, aštraus ar rūgštaus maisto vartojimas ir rūkymas, gali pabloginti būklę. Kasdienis emocinis stresas savaime nelaikomas pagrindine gastrito priežastimi, tačiau gali būti paūminantis veiksnys. Jei įtariate, kad sergate gastritu, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą tinkamai diagnozei nustatyti. Gydytojas gali rekomenduoti tyrimus pagrindinei priežasčiai išsiaiškinti ir patarti, kaip veiksmingai valdyti būklę.

Dažniausi simptomai

Sergant gastritu dažniausi simptomai gali būti bukas ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje (epigastriume), po krūtinkauliu. Šis diskomfortas gali sustiprėti po valgio arba kai skrandis tuščias. Taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas ar pilnumo jausmas, dėl kurio sunku mėgautis maistu. Kitas galimas simptomas — pykinimas, dėl kurio gali dingti apetitas, o kai kuriais atvejais — vėmimas, galintis sukelti dehidrataciją. Gali atsirasti rūgšties refliuksas arba rėmuo — nemalonus deginimo pojūtis gerklėje arba krūtinėje; jei deginimas vyrauja, verta atskirti gastritą nuo stemplės ir skrandžio refliukso. Vienintelis reikšmingas su išmatomis susijęs požymis — juodos, deguto spalvos išmatos (melena), rodančios kraujavimą; jos aptariamos prie sunkių simptomų. Jei pastebėsite, kad simptomai išlieka arba stiprėja, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, kuris padės valdyti simptomus ir nustatyti pagrindinę priežastį.

Sunkūs simptomai

Dėl sunkių gastrito simptomų gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Gali atsirasti intensyvus, aštrus ir nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Kraujas vėmaluose ar išmatose, kuris gali būti raudonas arba tamsus ir deguto spalvos, gali rodyti rimtą kraujavimą skrandyje ar skrandžio gleivinės eroziją. Nepaaiškinamas svorio kritimas gali atsirasti dėl maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimų. Nuolatinis pykinimas ar vėmimas gali trukdyti suvartoti maisto ar skysčių ir sukelti dehidrataciją. Karščiavimas ar šaltkrėtis gali reikšti infekciją ar uždegimą. Be to, gali atsirasti nuovargis ir silpnumas. Jei jaučiate bet kurį iš šių sunkių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Gastrito priežastys

Gastritą gali sukelti keletas veiksnių. Įrodymais pagrįstos pagrindinės priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU); papildomos reikšmės turi alkoholis, rūkymas ir autoimuniniai procesai. Suprasdami šias priežastis, galite imtis priemonių gastrito profilaktikai arba veiksmingam jo valdymui.

Bakterinės infekcijos

Bakterinės infekcijos sukelia gastritą, nes pažeidžia skrandžio gleivinę. Helicobacter pylori (H. pylori) yra dažniausia lėtinio gastrito priežastis: ji pažeidžia apsauginį skrandžio gleivių sluoksnį, todėl gleivinė tampa jautresnė rūgščiai ir atsiranda dirginimas bei uždegimas. Jei įtariate, kad gastritą sukėlė bakterinė infekcija, galite pastebėti šiuos požymius:

  1. Pilvo skausmas: galite jausti aštrius ar deginančius pojūčius viršutinėje pilvo dalyje.
  2. Pykinimas: gastritą dažnai lydi pykinimas.
  3. Apetito praradimas: dėl diskomforto ar pykinimo gali sumažėti noras valgyti.
  4. Pilvo pūtimas: pilnumo jausmas ar patinimas gali reikšti uždegimą.

Pastebėjus šiuos simptomus, labai svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydytojas gali atlikti tyrimus bakterijai patvirtinti ir skirti tinkamą gydymą. Ankstyva H. pylori infekcijos diagnostika padeda išvengti tolesnių komplikacijų ir atkurti virškinimo sistemos sveikatą.

Alkoholio vartojimas

Alkoholio vartojimas gali prisidėti prie gastrito išsivystymo, nes dirgina skrandžio gleivinę ir sukelia uždegimą. Šis dirginimas gali sukelti tokius simptomus kaip pilvo skausmas, pykinimas ir pilvo pūtimas. Reguliarus didelių alkoholio kiekių vartojimas didina riziką, nes pažeidžia skrandžio gleivinės barjerą, todėl ji tampa jautresnė virškinimo rūgštims. Per didelis alkoholio vartojimas laikui bėgant gali sukelti sunkesnes būkles. Be to, alkoholio derinimas su tam tikrais vaistais (pavyzdžiui, NVNU) gali paaštrinti šias problemas. Jei įtariate, kad alkoholio vartojimo įpročiai veikia jūsų sveikatą, apsvarstykite galimybę sumažinti alkoholio kiekį arba kreiptis pagalbos. Alkoholio mažinimas padeda apsaugoti skrandžio gleivinę ir sumažinti gastrito riziką.

Streso vaidmuo

Kasdienis emocinis stresas nėra įrodyta pagrindinė gastrito priežastis, tačiau gali būti paūminantis veiksnys. Tikroji su stresu susijusi gastrito forma — stresinis gleivinės pažeidimas — pasireiškia sunkiai sergantiems pacientams (pavyzdžiui, po nudegimų, šoko ar dirbtinės plaučių ventiliacijos), o ne dėl kasdienės įtampos. Stresas gali netiesiogiai pabloginti būklę štai kaip:

  1. Didesnė rūgšties gamyba: didelis streso lygis gali laikinai sustiprinti dirginimo pojūtį.
  2. Blogi mitybos įpročiai: dėl streso galima rinktis aštrų ar riebų maistą, dirginantį skrandį.
  3. Nereguliarus valgymas: dėl streso galima praleisti valgį arba persivalgyti, o tai sutrikdo virškinimą.

Vis dėlto pagrindinis dėmesys turėtų tekti įrodymais grįstoms priežastims — H. pylori infekcijai ir NVNU. Efektyvus streso valdymas (atsipalaidavimo technikos, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba) gali pagerinti bendrą savijautą, bet nepakeičia priežastinio gydymo.

Rizikos veiksniai

Gastrito tikimybę gali padidinti keli rizikos veiksniai. Reikšmės turi amžius, nes su metais skrandžio gleivinė plonėja. Reguliarus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) — tokių kaip ibuprofenas ar acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) — vartojimas dirgina skrandžio gleivinę ir gali sukelti gastritą. Besaikis alkoholio vartojimas pažeidžia gleivinę ir prisideda prie šios būklės. Rūkymas didina skrandžio rūgšties gamybą ir apsunkina gijimą. Infekcija, ypač Helicobacter pylori, labai padidina riziką. Šeimoje pasitaikantys skrandžio sutrikimai gali rodyti genetinį polinkį. Galiausiai dėl autoimuninių sutrikimų organizmas gali klaidingai atakuoti skrandžio gleivinę ir sukelti atrofinį gastritą.

Diagnozės nustatymo procesas

Nustatant gastrito diagnozę derinama ligos istorija, fizinė apžiūra ir specialūs tyrimai, padedantys nustatyti pagrindinę priežastį. Sveikatos priežiūros specialistas gali klausti apie tokius simptomus kaip pilvo skausmas, pykinimas ar vėmimas; svarbu paminėti visus vartojamus vaistus, ypač NVNU, nes jie gali prisidėti prie gastrito. Fizinės apžiūros metu tikrinamas pilvo jautrumas. Atsižvelgdamas į simptomus ir ligos istoriją, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:

  1. Kraujo tyrimai: gali atskleisti anemiją ar infekciją ir padėti įvertinti bendrą sveikatos būklę.
  2. Išmatų tyrimai: išmatų mėginys gali būti tiriamas dėl kraujo arba Helicobacter pylori antigeno.
  3. Endoskopija: per stemplę įvedamas plonas lankstus vamzdelis su kamera, leidžiantis ištirti skrandžio gleivinę ir prireikus paimti biopsijos mėginių.
  4. Vaizdiniai tyrimai: rentgeno tyrimas arba ultragarsas gali padėti įvertinti skrandį ir nustatyti pakitimus.

Surinkęs šią informaciją, gydytojas gali geriau nustatyti, ar sergate gastritu ir kas jį sukelia. Nuodugni diagnozė yra labai svarbi gydymo planui sudaryti, todėl proceso metu nedvejodami užduokite klausimų.

Gydymo galimybės

Gastrito gydymas priklauso nuo priežasties. Kadangi dažniausios lėtinio gastrito priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir NVNU, gydymas pirmiausia nukreipiamas į priežastį, o ne tik į simptomus. Vaistai gali greitai palengvinti negalavimą, o mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda valdyti simptomus.

H. pylori infekcijos gydymas

Nustačius Helicobacter pylori, skiriama eradikacijos schema. Pagal naujausias tarptautines gaires (Maastricht VI, 2022; ACG, 2024) pirmaeilė yra 14 dienų bismuto keturkomponentė terapija: protonų siurblio inhibitorius kartu su bismuto preparatu, tetraciklinu ir metronidazolu. Į schemą gali įeiti ir kiti antibiotikai (pavyzdžiui, amoksicilinas), priklausomai nuo pasirinktos schemos. Įprasta klaritromicino trikomponentė terapija nebėra rekomenduojama be antibiotikų jautrumo tyrimo, nes dėl išaugusio atsparumo eradikacija dažnai būna nesėkminga. Praėjus bent 4 savaitėms po gydymo ir nutraukus PPI būtina patikrinti, ar bakterija išnaikinta (ureazės kvėpavimo arba išmatų antigeno testas).

NVNU sukeltas gastritas

Jei gastritą sukėlė nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, svarbiausia — nutraukti ar pakeisti dirginantį vaistą. Esant rizikai (pavyzdžiui, kai NVNU būtina toliau vartoti), jie derinami su skrandį saugančiu protonų siurblio inhibitoriumi. Sprendimą dėl vaisto keitimo visada priima gydytojas.

Rūgštį slopinantys ir kiti vaistai

Simptomams palengvinti gali būti skiriamas vaistų derinys, pritaikytas konkrečiai būklei:

  1. Antacidai: be recepto parduodami preparatai greitai neutralizuoja skrandžio rūgštį ir trumpam palengvina deginimą bei diskomfortą.
  2. Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): omeprazolas ir ezomeprazolas mažina skrandžio rūgšties gamybą ir padeda gyti gleivinei. Paprastai skiriamas apibrėžtos trukmės kursas (dažnai apie 4 savaites); ilgesnio vartojimo atveju gydytojas turėtų periodiškai peržiūrėti būtinybę ir, jei įmanoma, mažinti dozę iki mažiausios veiksmingos arba vartoti tik pagal poreikį.
  3. H2 receptorių antagonistai: mažina rūgšties gamybą kitu mechanizmu nei PPI. Šiuo metu vartojamas famotidinas; anksčiau plačiai naudotas ranitidinas 2019–2020 m. uždraustas Lietuvoje ir ES, nes jo sudėtyje rasta kancerogeninio priemaišų junginio (NDMA), todėl jo vartoti nebegalima.
  4. Antibiotikai: jei gastritą sukelia H. pylori, skiriama eradikacijos schema (žr. aukščiau), kad bakterija būtų išnaikinta.

Visada aptarkite bet kokius rūpesčius ar šalutinį poveikį su gydytoju, kad gydymas būtų saugus ir veiksmingas.

Autoimuninis (atrofinis) gastritas

Autoimuninis (atrofinis) gastritas — tai forma, kai imuninė sistema pažeidžia rūgštį gaminančias skrandžio ląsteles. Sutrikus vidinio faktoriaus gamybai, blogai pasisavinamas vitaminas B12 ir geležis, todėl gali išsivystyti perniciozinė anemija. Tokiems pacientams reikia B12 (dažnai injekcijų) bei geležies papildymo ir reguliarios stebėsenos, nes ilgalaikis atrofinis gastritas didina skrandžio vėžio riziką. Šios formos gydymas skiriasi nuo kitų gastrito tipų — čia svarbiausia ne rūgšties slopinimas, o trūkstamų medžiagų papildymas ir priežiūra.

Mitybos pokyčiai

Mitybos pokyčiai padeda valdyti simptomus, bet nepakeičia priežastinio gydymo: jei gastritą sukėlė H. pylori ar NVNU, lemiamą reikšmę turi infekcijos išnaikinimas ar vaisto nutraukimas, ne dieta. Vis dėlto kasdienė mityba gali sumažinti dirginimą. Stebėkite ir, jei reikia, venkite produktų, kurie dirgina skrandžio gleivinę — aštraus maisto, rūgščių vaisių ir keptų produktų. Rinkitės neskaldytus grūdus, liesus baltymus ir nerūgščias daržoves. Valgant mažesniais, dažnesniais kiekiais sumažinamas spaudimas skrandžiui. Svarbu išlikti hidratuotam, o kofeino ir gazuotų gėrimų ribojimas gali padėti išvengti simptomų paūmėjimo. Probiotikai (pavyzdžiui, jogurtas, kefyras) gali kiek sumažinti H. pylori eradikacijos šalutinį poveikį, tačiau nėra savarankiškas gydymas. Maisto dienoraštis padeda nustatyti, kas konkrečiai jums tinka.

Gyvenimo būdo pokyčiai

Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti gastrito simptomus:

  1. Streso valdymas: stresas gali pabloginti simptomus, todėl gali būti naudingos atsipalaidavimo technikos — joga, meditacija ar gilaus kvėpavimo pratimai.
  2. Venkite dirgiklių: rūkymo ir alkoholio vartojimo mažinimas padeda išvengti paūmėjimų.
  3. Būkite hidratuoti: gerkite pakankamai vandens visą dieną.
  4. Reguliarus fizinis aktyvumas: vidutinio sunkumo fizinis aktyvumas padeda valdyti stresą ir pagerina bendrą savijautą.

Kada kreiptis pagalbos

Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, dažną pykinimą ar vėmimą (ypač krauju), nepaaiškinamą svorio kritimą ar anemijos požymius (nuovargį, silpnumą, dusulį), kreipkitės į gydytoją. Šie simptomai gali rodyti rimtesnes su gastritu susijusias problemas, kurias reikia profesionaliai įvertinti ir gydyti.

Endoskopija ypač svarbi vyresniems nei 60 metų asmenims su nauja virškinimo simptomatika, taip pat bet kuriame amžiuje, jei yra kraujavimo požymių (kraujas vėmaluose, juodos išmatos), nepaaiškinamo svorio kritimo, rijimo sunkumų ar anemijos. Jaunesniems nei 60 metų pacientams be šių pavojaus požymių tyrimo poreikis vertinamas individualiai.

Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną. Sunkių simptomų ignoravimas gali sukelti komplikacijų, dėl kurių reikės intensyvesnio gydymo. Ankstyva diagnostika ir intervencija padeda veiksmingai valdyti gastritą ir užkirsti kelią tolesnėms komplikacijoms.

Dažnai užduodami klausimai

Ar gastritas gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų?

Taip, negydomas gastritas gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Gali kilti komplikacijų, tokių kaip skrandžio opa ar kraujavimas skrandyje. Lėtinis gastritas, ypač autoimuninė atrofinė forma, ilgainiui gali padidinti skrandžio vėžio riziką. Labai svarbu atpažinti požymius ir anksti kreiptis į gydytoją. Neignoruokite nuolatinių simptomų.

Ar gastritas yra užkrečiamas tarp žmonių?

Pats gastritas nėra užkrečiamas — juo negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus. Vis dėlto dažniausią jo priežastį, bakteriją Helicobacter pylori, galima perimti per užkrėstą maistą, vandenį ar artimą kontaktą, todėl ji neretai aptinkama tos pačios šeimos nariams. Bendri įpročiai, dirginantys skrandį (nesveika mityba, besaikis alkoholio vartojimas), taip pat gali padidinti riziką.

Ar yra konkrečių maisto produktų, kurių reikia vengti sergant gastritu?

Sergant gastritu patartina riboti aštrų maistą, rūgščius produktus (citrusinius vaisius, pomidorus), kofeiną ir alkoholį, nes jie gali dirginti skrandžio gleivinę. Perdirbtas ir riebus maistas taip pat gali pabloginti simptomus. Verčiau rinkitės švelnesnį maistą — ryžius, bananus, avižinius dribsnius. Svarbu prisiminti, kad mityba padeda valdyti simptomus, bet negydo priežasties.

Kiek laiko paprastai trunka gastritas?

Gastritas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo priežasties ir bendros sveikatos būklės. Ūminis gastritas tinkamai prižiūrint dažnai greitai praeina. Lėtinis gastritas gali tęstis mėnesius ar ilgiau, jei nesprendžiama pagrindinė priežastis — pavyzdžiui, neišnaikinta H. pylori infekcija ar tęsiamas NVNU vartojimas. Stebėkite simptomus ir kreipkitės į gydytoją, jei jie stiprėja arba nepagerėja.

Ar stresas gali sustiprinti gastrito simptomus?

Stresas nėra įrodyta pagrindinė gastrito priežastis, tačiau gali pabloginti simptomus. Patiriant stresą gali laikinai sustiprėti diskomfortas ir skausmas, taip pat dažniau renkamasi skrandį dirginantis maistas. Streso valdymas — atsipalaidavimo technikos, fizinis aktyvumas, pokalbis su artimu žmogumi — gali padėti, bet nepakeičia gydymo, nukreipto į pagrindinę priežastį.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinėmis klinikinėmis gairėmis ir oficialiais Lietuvos institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →