Ligos ir sveikata

Gimdos kaklelio vėžys: simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Gimdos kaklelio vėžys - tai vėžio tipas, atsirandantis gimdos kaklelio, apatinės gimdos dalies, susijungiančios su makštimi, ląstelėse. Labai svarbu anksti atp…

atnaujinta 7 min. skaitymo
Gimdos kaklelio vėžys: simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Gimdos kaklelio vėžys - tai vėžio tipas, atsirandantis gimdos kaklelio, apatinės gimdos dalies, susijungiančios su makštimi, ląstelėse. Beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus sukelia nuolatinė didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija - ypač ŽPV-16 ir ŽPV-18 atmainos, kurioms tenka apie 76 % atvejų. Dėl to gimdos kaklelio vėžys yra beveik visiškai išvengiama liga: skiepai nuo ŽPV ir reguliari patikra leidžia sustabdyti ligą dar iki jai išsivystant, todėl Pasaulio sveikatos organizacija yra išsikėlusi tikslą šią ligą pasaulyje eliminuoti. Šiame straipsnyje aptariami gimdos kaklelio vėžio simptomai, priežastys, diagnostika, gydymo galimybės ir prevencinės strategijos.

Straipsnis trumpai

  • Beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus sukelia nuolatinė didelės rizikos ŽPV infekcija, ypač ŽPV-16 ir ŽPV-18 atmainos (apie 76 % atvejų), todėl liga yra beveik visiškai išvengiama.
  • Ankstyvas gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių simptomų - todėl reguliari patikra yra vienintelis būdas juos aptikti laiku.
  • Patikimiausios prevencijos priemonės yra skiepai nuo ŽPV ir reguliari patikra; Lietuvoje vakcina nemokama visiems vaikams nuo 11 metų (mergaitėms ir berniukams), o patikros programa - moterims nuo 25 iki 59 metų.
  • Gydymas priklauso nuo stadijos ir gali apimti operaciją, chemoterapiją, išorinę spindulinę terapiją ir brachiterapiją bei imunoterapiją (pembrolizumabą).
  • Jokie maisto produktai, dietos ar maisto papildai negydo gimdos kaklelio vėžio ir nepakeičia onkologinio gydymo; subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas tik padeda bendrai savijautai.

Simptomai

Ankstyvas gimdos kaklelio vėžys ir ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl reguliari patikra yra vienintelis būdas juos aptikti laiku. Simptomai paprastai pasireiškia ligai progresavus. Tuomet gali atsirasti nereguliarus kraujavimas, kuris pasireiškia tarp mėnesinių, po lytinių santykių arba po menopauzės. Taip pat gali būti neįprastų išskyrų iš makšties, kurios yra vandeningos, kruvinos arba nemalonaus kvapo. Be to, su gydytoju reikėtų aptarti nuolatinį dubens skausmą ar diskomfortą lytinių santykių metu. Gali atsirasti ir apatinės nugaros dalies skausmas arba sunkumo jausmas dubenyje. Jei jaučiate bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją. Visada aktyviai rūpinkitės savo sveikata ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote kokių nors kūno pokyčių. Vis dėlto svarbiausia atminti, kad simptomų nebuvimas nereiškia, jog liga negali būti pradėjusi vystytis - būtent todėl reguliari patikra yra nepakeičiama.

Priežastys

Gimdos kaklelio vėžys beveik visada atsiranda dėl nuolatinio užsikrėtimo didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) atmainomis, ypač ŽPV-16 ir ŽPV-18. Jei esate lytiškai aktyvūs, jums gali grėsti pavojus, nes ŽPV plinta per odos sąlytį su oda vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu. Riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali padidinti ir kiti veiksniai. Dėl ŽIV infekcijos ar imunosupresinių vaistų susilpnėjusi imuninė sistema gali apsunkinti organizmo kovą su ŽPV. Rūkymas taip pat gali būti svarbus rizikos veiksnys, nes į organizmą patenka kenksmingų cheminių medžiagų, kurios gali pažeisti gimdos kaklelio ląsteles, todėl jos tampa jautresnės ŽPV infekcijai. Ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas ir daugkartinis pilnavertis nėštumas gali padidinti riziką. Be to, riziką gali padidinti gimdos kaklelio vėžys šeimoje. Norint išvengti gimdos kaklelio vėžio, būtina reguliariai tikrintis ir skiepytis nuo ŽPV, todėl būkite informuoti ir aktyviai rūpinkitės savo sveikata. Daugiau apie patį virusą skaitykite straipsnyje Papilomos: kas tai, priežastys, simptomai, gydymas.

Diagnostika

Esant nenormaliam citologiniam tepinėliui ar teigiamam ŽPV testui, diagnozė tikslinama atliekant kolposkopiją - gimdos kaklelio apžiūrą padidinimo prietaisu - ir paimant audinio biopsiją. Būtent biopsija (audinio mėginio tyrimas) yra galutinį diagnozę patvirtinantis žingsnis. Ligos stadijai (plitimui) nustatyti gali būti skiriami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Nustatyta stadija lemia tolesnį gydymo planą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros sveikatos būklės. Ankstyvose stadijose taikomas chirurginis gydymas - konizacija, gimdos kaklelio pašalinimas (trachelektomija, jei norima išsaugoti vaisingumą) arba radikali histerektomija. Lokaliai išplitusiam vėžiui standartinis gydymas yra chemoterapija kartu su išorine spinduline terapija ir brachiterapija (vidine spinduline terapija); naujose gairėse prie šio gydymo pridedamas imunoterapinis vaistas pembrolizumabas. Išplitusiam ar recidyvavusiam vėžiui taikoma chemoterapija su imunoterapija (pembrolizumabu), kartais derinant su bevacizumabu. Gydytojas atidžiai stebės, kaip reaguojate į gydymą, ir prireikus gali koreguoti gydymo planą. Svarbu aptarti bet kokį šalutinį poveikį ar susirūpinimą keliančius dalykus, nes jų valdymas gali turėti didelės įtakos jūsų gyvenimo kokybei. Dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose gali suteikti galimybę naudotis naujais gydymo būdais, kurie dar nėra plačiai prieinami. Visada nepamirškite kartu su gydančiu onkologu apsvarstyti galimą naudą ir riziką. Galiausiai tinkamas gydymo planas yra jūsų ir gydytojo bendradarbiavimo procesas.

Prevencija

Gimdos kaklelio vėžio profilaktika gali gerokai sumažinti riziką, o patikimiausios prevencijos priemonės yra skiepai nuo ŽPV ir reguliari patikra.

Skiepai nuo ŽPV. Lietuvoje vakcina nemokama visiems vaikams nuo 11 metų - tiek mergaitėms, tiek berniukams. Skiepijama 9-valente vakcina dviem dozėmis (ne trumpesnis nei 6 mėn. tarpas) pas šeimos gydytoją. Vakcina veiksmingiausia, kai suleidžiama iki lytinių santykių pradžios. Vakcinacija svarbi ir berniukams, nes ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitus vėžius, pavyzdžiui, analinį (išangės) vėžį ar galvos ir kaklo vėžį.

Patikra. Lietuvoje veikia nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa moterims nuo 25 iki 59 metų. 25-34 m. moterims kas 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis; 35-59 m. moterims kas 5 metus atliekamas didelės rizikos ŽPV tyrimas (jei jis teigiamas - papildomai atliekama citologija). Tyrimus apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Daugiau apie procedūrą rasite straipsnyje Gimdos kaklelio patikra: svarba ir procedūra.

Kitos priemonės. Prezervatyvai sumažina, bet visiškai nepanaikina užsikrėtimo ŽPV rizikos, nes virusas plinta odos kontaktu ir ne visada padengtose srityse. Gali padėti ir lytinių partnerių skaičiaus ribojimas. Rūkymo metimas, subalansuota mityba bei reguliari fizinė veikla papildomai sumažina bendrą riziką ir stiprina imuninę sistemą.

Mityba ir maisto papildai gydymo metu

Svarbu žinoti, kad jokie maisto produktai, dietos ar maisto papildai negydo gimdos kaklelio vėžio, nestabdo navikų augimo ir nepakeičia įrodymais grįsto onkologinio gydymo - chirurgijos, spindulinės terapijos, chemoterapijos ar imunoterapijos. Jokios onkologijos gairės (PSO, NCCN) nenurodo natūralių priemonių šiai ligai gydyti. Subalansuota, įvairi mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti palaikyti bendrą savijautą ir jėgas gydymo bei sveikimo metu, tačiau patys ligos negydo. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus gydymo metu būtina pasitarti su gydančiu onkologu, nes kai kurie papildai gali sąveikauti su gydymu ar jį susilpninti.

Dažnai užduodami klausimai

Kiek paplitęs gimdos kaklelio vėžys pasaulyje?

Gimdos kaklelio vėžys yra vienas dažniausių vėžinių susirgimų tarp moterų visame pasaulyje. Jo paplitimas pasaulyje skiriasi, o kai kuriuose regionuose, ypač besivystančiose šalyse, dėl ribotų galimybių atlikti patikrą ir pasiskiepyti nuo ŽPV jis yra gerokai didesnis. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojami šimtai tūkstančių naujų atvejų. Kadangi beveik visi atvejai susiję su ŽPV, plati vakcinacija ir reguliari patikra gali šią ligą beveik visiškai išvengti.

Ar vyrai gali sirgti gimdos kaklelio vėžiu?

Vyrai negali susirgti gimdos kaklelio vėžiu, nes šis vėžys pažeidžia gimdos kaklelį, kuris yra moters reprodukcinės sistemos dalis. Tačiau vyrai gali susidurti su kitomis sveikatos problemomis, susijusiomis su ŽPV - tuo pačiu virusu, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį (pavyzdžiui, išangės, varpos, galvos ir kaklo vėžiu). Todėl Lietuvoje skiepai nuo ŽPV nemokami ir berniukams. Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo lyties, svarbu būti informuotam apie su ŽPV susijusią riziką.

Kokiai amžiaus grupei gresia didžiausia gimdos kaklelio vėžio rizika?

Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas vidutinio amžiaus moterims, tačiau ŽPV infekcija, sukelianti ligą, gali būti įgyta gerokai anksčiau. Rizikos veiksniai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių. Reguliarūs tyrimai ir skiepai gali labai sumažinti riziką, todėl labai svarbu būti informuotam ir aktyviai rūpintis savo sveikata. Lietuvoje moterims nuo 25 iki 59 metų skirta nemokama prevencijos programa - svarbu joje dalyvauti.

Ar yra kokių nors specifinių gyvenimo būdo veiksnių, kurie didina riziką?

Taip, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali padidinti riziką. Rūkymas yra įrodytas rizikos veiksnys. Riziką taip pat gali padidinti kelių lytinių partnerių turėjimas arba nesaugūs lytiniai santykiai, nes didėja tikimybė užsikrėsti ŽPV. Be to, ankstyvam ligos nustatymui gali sutrukdyti įprastinės sveikatos patikros ir tyrimų nevykdymas. Patikimiausiai riziką mažina skiepai nuo ŽPV ir reguliarus dalyvavimas patikros programoje.

Kaip dažnai moterys turėtų tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio?

Lietuvoje veikia nemokama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa moterims nuo 25 iki 59 metų. 25-34 m. moterims kas 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis; 35-59 m. moterims kas 5 metus atliekamas didelės rizikos ŽPV tyrimas, o citologija atliekama papildomai tik tuomet, jei ŽPV testas teigiamas. Tyrimus apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Visada pasitarkite su gydytoju apie savo asmeninę istoriją ir bet kokius rekomendacijų pokyčius, kad gautumėte tinkamiausią patarimą.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →