Apytiksliai kas trečias lietuvis bent kartą gyvenime susiduria su odos dariniu, dėl kurio reikia apsilankyti pas dermatologą. Dažniausiai atsakymas būna raminantis — apgamas, pigmentinė dėmė, nieko rimto. Tačiau kai ant kortos pastatoma melanoma, kiekviena savaitė gali būti lemiama. Štai kodėl Kanados mokslininkų sukurtas įrankis, gebantis aptikti odos vėžį dar prieš jam tampant matomu plika akimi, skamba kaip proveržis, kurio dermatologija laukė dešimtmečius.
Miniatiūrinis temperatūros žemėlapis
Naujoji sistema, pavadinta SMEAR-ULM, veikia kitaip nei įprastiniai odos tyrimo metodai. Vietoj to, kad gydytojas apžiūrėtų odą vizualiai ir spręstų, ar reikia biopsijos, prietaisas matuoja mažiausius temperatūros pokyčius odos paviršiuje. Vėžinės ląstelės, dar nespėjusios suformuoti matomo darinio, jau keičia vietinę odos temperatūrą — ir būtent šiuos mikroskopinius signalus prietaisas pagauna.
Tyrimui vadovavęs Monrealio universiteto profesorius Jinyang Liang, kurio specializacija — itin greitas vaizdinimas ir biofotonika, 2026 metų gegužę žurnale „Nature Sensors" paskelbė, kad sistema sėkmingai identifikavo ankstyviausius melanomos židinius laboratorinėmis sąlygomis.
„Mūsų tikslas — suteikti minimaliai invazinį būdą aptikti labai mažas, bet agresyvias melanomas", — paaiškino Liang. „Dėl savo dydžio jos paprastai nepastebimos vizualinės apžiūros metu, todėl grėsmė lieka nepastebėta. Mes norime jas aptikti, kad intervencija būtų atlikta kuo anksčiau."
Kodėl tai svarbu Lietuvai
Nors tyrimas kol kas atliktas tik su pelėmis, jo reikšmė peržengia laboratorijos sienas. Melanomos atvejų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais auga — Higienos instituto duomenimis, 2024 metais užregistruota beveik 400 naujų atvejų. Ankstyva diagnostika išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu išgyvenamumą: pirmos stadijos melanomos atveju penkerių metų išgyvenamumas siekia daugiau nei 95 procentus, tačiau vėlyvoje stadijoje šis rodiklis smarkiai sumažėja.
Mažiau nereikalingų biopsijų
Ne mažiau svarbus yra ir antrasis technologijos privalumas — mažesnis bereikalingų biopsijų skaičius. Šiuo metu nemaža dalis odos darinių, kurie atrodo įtartini, po pašalinimo pasirodo esantys gerybiniai. Kiekviena tokia procedūra — tai ne tik išlaidos sveikatos sistemai, bet ir stresas pacientui, randas ant odos bei kelios savaitės laukimo, kol ateis tyrimo atsakymas.
Prietaisas, gebantis realiu laiku neinvaziniu būdu atskirti pavojingą darinį nuo nepavojingo, iš esmės pakeistų dermatologo kasdienybę. Vietoj „iškirpkime ir pažiūrėkime" — „pažiūrėkime ir tik tada spręskime".
Kelias iki klinikos
Nuo pelių iki žmogaus odos — ilgas kelias, reikalaujantis klinikinių tyrimų, saugumo patvirtinimo ir reguliacinio pritarimo. Mokslininkai pripažįsta, kad technologijos kelionė iki realios klinikinės praktikos užtruks ne vienerius metus. Vis dėlto faktas, kad koncepcija veikia ir yra paskelbta viename autoritetingiausių mokslo žurnalų, leidžia tikėtis, kad ateities dermatologo kabinete šalia dermatoskopo atsiras ir temperatūrinis skeneris.
