Tonzilitas — tai tonzilių (gomurinių migdolų) uždegimas. Tonzilės yra limfinio audinio sankaupos abiejose gerklės pusėse, padedančios kovoti su infekcijomis. Tonzilitą gali sukelti virusinė arba bakterinė infekcija; dažniausiai juo serga 5–15 metų vaikai. Pastebėję gerklės skausmą ar sunkumą ryjant, galite įtarti ne paprastą peršalimą, o tonzilitą. Svarbu atskirti virusinį ir bakterinį tonzilitą, nes nuo to priklauso gydymas — virusiniam tonzilitui antibiotikai neveikia, o bakteriniam (streptokokiniam) jie gali būti reikalingi. Šiame straipsnyje nagrinėsime tonzilito simptomus, priežastis, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Straipsnis trumpai
- Tonzilitas — tai tonzilių (gomurinių migdolų), limfinio audinio sankaupų abiejose gerklės pusėse, uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusinė ar bakterinė infekcija, ypač 5–15 metų vaikams.
- Simptomai: gerklės skausmas, pasunkėjęs rijimas, karščiavimas ir kaklo limfmazgių patinimas; skausmas sustiprėja ryjant ar kalbant.
- Virusinis tonzilitas gydomas simptomiškai (poilsiu, skysčiais ir nereceptiniais skausmą malšinančiais vaistais) — antibiotikai virusams neveikia. Bakterinį (streptokokinį) tonzilitą pirmiausia gydoma penicilinu arba amoksicilinu, paprastai 10 dienų kursu.
- Ar reikia antibiotiko, gydytojas sprendžia pagal klinikinius balus (Centor ar FeverPAIN) ir greitąjį streptokoko testą, o ne vien iš įtarimo.
- Naminės priemonės (šilto sūraus vandens skalavimas, medus, gausus skysčių vartojimas) gali sušvelninti simptomus, bet medaus negalima duoti kūdikiams iki 1 metų.
- Stiprus vienpusis gerklės skausmas, sunkumas atverti burną ar pasunkėjęs kvėpavimas yra skubios pagalbos požymiai.
Tonzilito supratimas
Tonzilitas — tai tonzilių uždegimas, galintis sukelti nemalonius pojūčius ir komplikacijų, dažniausiai dėl virusinės ar bakterinės infekcijos. Dėl jo gali būti sunku ryti ar kalbėti. Dažniausi sukėlėjai yra virusai, pavyzdžiui, sukeliantys peršalimą ar gripą, ir bakterijos, pavyzdžiui, A grupės streptokokai, kurie gali sukelti streptokokinę anginą. Vaikams nuo 5 iki 15 metų dėl besivystančios imuninės sistemos rizika gali būti didesnė. Dažni tonzilito epizodai gali rodyti pagrindines problemas, dėl kurių gali prireikti tolesnių tyrimų. Aplinka taip pat turi įtakos tonzilito rizikai: artimos patalpos, pavyzdžiui, mokyklos ar vaikų darželiai, gali palengvinti infekcijų plitimą. Gera higiena — švarios rankos ir vengimas artimai bendrauti su sergančiais asmenimis — gali padėti sumažinti riziką.
Jei norite plačiau susipažinti su artimomis temomis, žiūrėkite Angina: simptomai, priežastys, gydymas, prevencija (angina yra ūminis tonzilitas) ir Gerklės skausmas: simptomai, priežastys, gydymas, prevencija.
Dažniausi simptomai
Kai sergate tonzilitu, vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra gerklės skausmas, kuris gali būti gana stiprus. Taip pat gali būti sunku nuryti maistą, todėl valgymas gali tapti iššūkiu. Ankstyvas šių simptomų atpažinimas gali padėti laiku kreiptis dėl tinkamo gydymo.
Gerklės skausmas
Gerklės skausmas yra vienas dažniausių tonzilito simptomų. Jis dažnai pasireiškia kaip nuolatinis skausmas ar draskymas, kuris gali sustiprėti ryjant ar kalbant. Skausmas gali būti nuo lengvo dirginimo iki stipraus diskomforto, galinčio apsunkinti kasdienę veiklą. Skausmą gali lydėti gerklės patinimas, sukeliantis suspaudimo ar spaudimo jausmą. Gerklės užpakalinėje dalyje taip pat gali būti paraudimas, rodantis uždegimą. Kai kuriais atvejais gerklės skausmas susijęs su kitais simptomais, pavyzdžiui, karščiavimu ar kaklo limfmazgių patinimu, o tai rodo infekciją. Svarbu stebėti gerklės skausmo trukmę ir stiprumą. Jei jis nepraeina arba stiprėja, gali prireikti kreiptis į gydytoją.
Sunkumai ryjant maistą
Sunkumas ryti maistą yra dažnas tonzilito simptomas, galintis labai apsunkinti gebėjimą valgyti ir gerti. Kai prasideda tonzilių uždegimas, gerklėje atsiranda skausmas ar diskomfortas, todėl ryti tampa sunku. Galite vengti kieto, sauso ar aštraus maisto, nes jis gali sustiprinti skausmą. Tonzilitui progresuojant, gerklėje gali atsirasti pilnumo pojūtis, apsunkinantis net skysčių rijimą. Tai gali sukelti nusivylimą ir nerimą, ypač bandant palaikyti mitybą ir hidrataciją. Taip pat gali pasikeisti balsas — pavyzdžiui, jis gali būti prislopintas ar nosinis. Jei sunku ryti, svarbu išlikti hidratuotam: gerklę gali nuraminti šilti skysčiai, pavyzdžiui, sultinys ar žolelių arbata. Minkštą maistą, pavyzdžiui, jogurtą ar obuolių tyrę, gali būti lengviau valgyti. Jei simptomai stiprėja arba išlieka, patariama kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Tonzilito priežastys
Tonzilitą dažniausiai sukelia infekcijos. Dažniausia priežastis yra virusinės infekcijos, tačiau svarbų vaidmenį vaidina ir bakterinės infekcijos. Gerklės dirginimą gali sukelti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, alergija ar dirgikliai, tačiau tai nėra tikras tonzilitas.
Virusinės infekcijos
Virusinės infekcijos yra dažniausia tonzilito priežastis, sukelianti gerklės uždegimą ir diskomfortą. Simptomai gali būti gerklės skausmas, sunkumas ryti ir karščiavimas. Tonzilitą gali sukelti tam tikri virusai, pavyzdžiui, Epšteino-Baro virusas (galintis sukelti mononukleozę), adenovirusai ir citomegalovirusas. Virusiniam tonzilitui antibiotikai neskiriami, nes virusams jie neveikia. Palengvėjimą galima pasiekti poilsiu, gausiu skysčių vartojimu, nereceptiniais skausmą malšinančiais vaistais ir skalaujant sūriu vandeniu. Jei simptomai išlieka arba stiprėja, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl diagnozės ir gydymo.
Svarbu. Jei gerklės skausmą sukelia mononukleozė (Epšteino-Baro virusas), antibiotikai neveiksmingi. Ypač svarbu vengti amoksicilino ir ampicilino — sergant mononukleoze šie vaistai beveik visada (literatūroje minima apie 90 % atvejų) sukelia gausų odos bėrimą. Kadangi mononukleozę lengva supainioti su bakterine angina (panašios apnašos, patinusios tonzilės, karščiavimas), esant ilgam karščiavimui, dideliam nuovargiui ir išplitusiam kaklo bei kitų sričių limfmazgių padidėjimui gydytojas turėtų apsvarstyti mononukleozės tikimybę prieš skirdamas antibiotiką. Daugiau apie pirmaeilį antibiotiką ir jo perspėjimus — Amoksicilinas: kuo gali padėti, šalutinis poveikis, kaip vartoti.
Bakterinės infekcijos
Bakterinis tonzilitas gali sukelti stiprų skausmą, todėl rijimas tampa labai skausmingas. Taip pat galite karščiuoti ir jausti nuovargį. Dažniausias bakterinis sukėlėjas yra A grupės streptokokas — plačiau žr. Streptokokas A (Strep A). Jei įtariate bakterinį tonzilitą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju: jis gali įvertinti, ar reikia antibiotikų, kurie padės greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų.
Alergija ir dirgikliai
Gerklės dirginimą (sausumą, perštėjimą) gali sukelti ir alergija (pavyzdžiui, alerginis rinitas, žiedadulkės) ar aplinkos dirgikliai, tačiau tai nėra tikras tonzilitas. Alergijos atveju tonzilės smarkiai neuždegamos, nebūna karščiavimo ir apnašų ant tonzilių — šie požymiai padeda atskirti infekciją nuo alerginio dirginimo. Jei simptomai paūmėja tam tikrais metų laikais arba pabuvus tam tikroje aplinkoje, tikėtina priežastis yra alergija. Tokiu atveju gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, drėkinimas ir gerklės pastilės; esant nuolatiniams nusiskundimams, verta pasikonsultuoti su alergologu.
Virusinis ir bakterinis tonzilitas: kuo skiriasi
Norint tinkamai gydyti tonzilitą, labai svarbu atskirti virusinę ir bakterinę infekciją. Virusinis tonzilitas, kurį dažnai sukelia paprasti virusai (peršalimo ar gripo), paprastai praeina savaime per maždaug savaitę. Bakteriniam tonzilitui, kurį dažniausiai sukelia A grupės streptokoko bakterijos, gali prireikti antibiotikų, kad būtų išvengta komplikacijų.
- Skausmas ir diskomfortas: galite jausti stiprų gerklės skausmą, apsunkinantį rijimą. Nustačius, ar tai virusinė, ar bakterinė liga, galima parinkti tinkamą pagalbą.
- Poveikis kasdieniam gyvenimui: tonzilitas gali sutrikdyti kasdienybę. Jei tai bakterinė infekcija, laiku pradėtas gydymas gali sutrumpinti praleistų dienų darbe ar mokykloje skaičių.
- Rizika sveikatai: negydomas bakterinis (streptokokinis) tonzilitas gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, reumatinę karštinę ar inkstų uždegimą. Suprasdami infekcijos pobūdį, galėsite pasirūpinti tinkama priežiūra.
Jei įtariate tonzilitą, svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jis gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti reikiamą gydymą.
Diagnozės nustatymo procesas
Kai įtariamas tonzilitas, diagnozės nustatymo procesas prasideda nuo nuodugnios gydytojo apžiūros. Jis pasiteiraus apie simptomus, kurie gali būti gerklės skausmas, sunkumas ryti, karščiavimas ir limfmazgių patinimas. Svarbu būti pasiruošus apibūdinti simptomų trukmę ir neseniai persirgtas ligas. Gydytojas gali apžiūrėti gerklę, ar nėra paraudimo, patinimo ar baltų apnašų ant tonzilių, ir patikrinti, ar nepatinę kaklo limfmazgiai. Geresnei apžiūrai gali būti naudojamas liežuvio spaudiklis.
Norėdamas nustatyti, ar tonzilitas virusinis, ar bakterinis, gydytojas gali pasiūlyti atlikti greitąjį streptokoko testą arba gerklės pasėlį. Atliekant greitąjį streptokoko (A grupės streptokoko antigeno) testą, paimamas tepinėlis iš gerklės užpakalinės dalies, o rezultatai gaunami greitai, paprastai per kelias minutes. Jei greitasis streptokoko testas neigiamas, bet vis tiek įtariama bakterinė infekcija, gali būti atliekamas gerklės pasėlis — jis užtrunka ilgiau, bet yra tikslesnis. Kai kuriais atvejais atliekami ir kraujo tyrimai. Sprendimas, ar skirti antibiotiką, šiandien grindžiamas klinikiniu rizikos balu (Centor arba FeverPAIN — vertinama karščiavimas, apnašos ant tonzilių, kosulio nebuvimas, patinę kaklo limfmazgiai ir kt.) bei testo rezultatu, o ne vien įtarimu. Esant mažam balui, antibiotikai neskiriami; esant didesniam — atliekamas greitasis streptokoko testas arba gerklės pasėlis, ir tik patvirtinus bakterinę infekciją skiriamas antibiotikas. Tai padeda išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo tonzilito priežasties ir sunkumo.
Virusinį tonzilitą gydoma simptomiškai: poilsiu, gausiu skysčių vartojimu ir nereceptiniais skausmą bei karščiavimą malšinančiais vaistais (paracetamoliu arba ibuprofenu — žr. Skausmą malšinantys vaistai). Antibiotikai virusinei infekcijai neveiksmingi.
Bakterinį (streptokokinį) tonzilitą pirmiausia gydoma penicilinu (fenoksimetilpenicilinu) arba amoksicilinu — A grupės streptokokas šiems vaistams išlieka visiškai jautrus, atsparumo niekada nenustatyta. Esant alergijai penicilinui, skiriamas makrolidas (klaritromicinas, eritromicinas) arba klindamicinas. Paskirtą kursą (paprastai 10 dienų) būtina baigti iki galo, net pasijutus geriau prieš pabaigą.
Priklausomai nuo būklės sunkumo ar epizodų dažnio, gydytojas gali pasiūlyti papildomą gydymą:
- Priešuždegiminiai vaistai: gydytojas gali skirti priemonių uždegimui ir patinimui mažinti, kad būtų lengviau ryti ir kvėpuoti.
- Tonzilektomija: tonzilių šalinimas svarstomas tik dažnai ir dokumentuotai pasikartojant infekcijai — pagal tarptautinius (Paradise) kriterijus paprastai ne mažiau kaip 7 epizodai per pastaruosius metus, arba 5 epizodai per metus dvejus metus iš eilės, arba 3 epizodai per metus trejus metus iš eilės. Esant retesniems epizodams rekomenduojamas stebėjimas. Operacija taip pat gali būti svarstoma po pakartotinio peritonzilinio absceso.
- Skalavimas šiltu sūriu vandeniu: gargaliavimas šiltu sūriu vandeniu gali laikinai palengvinti gerklės skausmą ir padėti sumažinti patinimą.
Visada pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų parinktas geriausias jūsų poreikiams pritaikytas gydymas.
Kada kreiptis nedelsiant: stiprus vienpusis gerklės skausmas su sunkumu plačiai atverti burną ar nuryti net seiles, dusli („karštos bulvės") kalba — tai gali būti peritonzilinio absceso (paratonzilito) požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos. Taip pat nedelsiant kreipkitės esant pasunkėjusiam kvėpavimui, smarkiam patinimui ar aukštam nekrintančiam karščiavimui. Be to, A grupės streptokokas gali sukelti skarlatiną (būdingas smulkus bėrimas, „avietinis" liežuvis), o negydyta infekcija — vėlyvąsias komplikacijas: ūmią reumatinę karštinę ir poststreptokokinį inkstų uždegimą (glomerulonefritą).
Priemonės namuose
Namų priemonės gali veiksmingai palengvinti tonzilito sukeltą diskomfortą. Šilto sūraus vandens skalavimas gali padėti sumažinti patinimą ir nuraminti gerklę: sumaišykite maždaug pusę arbatinio šaukštelio druskos stiklinėje šilto vandens ir skalaukite kelis kartus per dieną. Medus taip pat gali nuraminti sudirgusią gerklę. Šaukštas medaus arba jo įmaišymas į žolelių arbatą gali suteikti palengvėjimo. Svarbu: medaus negalima duoti kūdikiams iki 1 metų amžiaus dėl kūdikių botulizmo rizikos. Labai svarbu išlikti hidratuotam, todėl gerkite daug skysčių — šilti sultiniai, žolelių arbatos ir skaidrios sriubos ypač raminantys, o rūgštus ar aštrus maistas gali dar labiau sudirginti gerklę.
Atsigavimui svarbus poilsis: pasirūpinkite, kad pakankamai miegotumėte ir sumažintumėte aktyvumo lygį. Nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas arba paracetamolis, gali padėti sumažinti skausmą ir karščiavimą. Naudodami oro drėkintuvą miegamajame galite palaikyti oro drėgmę, kad gerklė pernelyg neišsausėtų. Garų inhaliacijos iš dubens su karštu vandeniu nerekomenduojamos, ypač vaikams, dėl nuplikymo rizikos, o jų nauda gerklės skausmui moksliškai neįrodyta; saugiau pabūti drėgname vonios kambaryje paleidus karštą dušą.
Prevencijos strategijos
Kad sumažintumėte tonzilito riziką, apsvarstykite šias strategijas:
- Laikykitės geros higienos praktikos: reguliarus rankų plovimas mažina infekcijos riziką. Venkite dalytis indais ir asmeniniais daiktais.
- Išlikite hidratuoti: gerkite daug vandens, kad gerklė būtų drėgna ir būtų palaikoma imuninė sistema. Šiltos arbatos su medumi gali turėti raminamąjį poveikį.
- Venkite dirgiklių: venkite rūkymo ir pasyvaus rūkymo. Stenkitės palaikyti švarią aplinką, kad sumažintumėte teršalų ir alergenų poveikį.
Dažnai užduodami klausimai
Ar negydomas tonzilitas gali sukelti komplikacijų?
Taip, negydomas tonzilitas gali sukelti komplikacijų. Galite susidurti su pasikartojančiomis gerklės infekcijomis. Bakterinė (streptokokinė) infekcija gali išplisti ir sukelti pūlines komplikacijas — dažniausia ir svarbiausia yra peritonzilinis abscesas (paratonzilitas): vienpusis stiprus gerklės skausmas, sunkumas plačiai atverti burną, dusli kalba; tai skubios pagalbos būklė. Negydyta infekcija taip pat gali sukelti vėlyvąsias komplikacijas, pavyzdžiui, ūmią reumatinę karštinę ar inkstų uždegimą (glomerulonefritą). Kad išvengtumėte šių pavojų, įtarus tonzilitą geriausia kreiptis į gydytoją.
Ar tonzilitas užkrečiamas kitiems?
Taip, tonzilitas gali būti užkrečiamas, ypač jei jį sukelia virusinė ar bakterinė infekcija. Jis lengvai plinta per kvėpavimo takų lašelius kosint ar čiaudint, taip pat per bendrus indus, gėrimus ar artimą kontaktą. Norint apsaugoti kitus, geriausia laikytis geros higienos — dažnai plauti rankas ir vengti artimo kontakto, kol pasijusite geriau.
Ar yra mitybos apribojimų tonzilito atsigavimo metu?
Atsigaunant po tonzilito gali būti naudinga laikytis tam tikrų mitybos rekomendacijų. Reikėtų vengti aštraus, rūgštaus ar traškaus maisto, kuris gali dirginti gerklę. Vietoj to verčiau valgykite minkštą maistą, pavyzdžiui, bulvių košę, jogurtą ir sriubas, kuriuos lengviau nuryti. Labai svarbu išlikti hidratuotam, todėl gerkite daug vandens arba raminančių žolelių arbatų.
Ar tonzilitas gali atsinaujinti po gydymo?
Taip, po gydymo tonzilitas gali pasikartoti, ypač jei esate linkęs į gerklės infekcijas. Tokie veiksniai kaip nusilpusi imuninė sistema ar virusų poveikis gali padidinti riziką. Svarbu stebėti simptomus ir, pastebėjus, kad jie grįžta, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kokioms amžiaus grupėms tonzilitas pasireiškia dažniausiai?
Tonzilitu dažniausiai serga vaikai ir paaugliai, dažniausiai nuo 5 iki 15 metų amžiaus (žr. Vaikų karščiavimas). Jaunesni vaikai gali būti jautresni dėl besivystančios imuninės sistemos. Nors liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, suaugusiesiems ji pasitaiko rečiau (žr. Suaugusiųjų karščiavimas). Jei jaučiate nuolatinį svetimkūnio pojūtį gerklėje be infekcijos požymių, tai gali būti kita būklė — žr. Svetimkūnio jausmas gerklėje (Globus).
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis tarptautinių institucijų gairėmis ir oficialiais Lietuvos duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Patikimi šaltiniai
- NICE NG84 – ūmus gerklės skausmas (antimikrobinis gydymas) — Jungtinės Karalystės gairės: kada skirti antibiotikus, Centor/FeverPAIN balai, pirmo pasirinkimo penicilinas.
- IDSA gairės – A grupės streptokoko faringitas (2012) — tarptautinis standartas dėl diagnostikos ir gydymo penicilinu/amoksicilinu.
- CDC – A grupės streptokoko (strep) gerklės infekcija — testavimas, gydymas, komplikacijų prevencija, atsparumo nebuvimas penicilinui.
- CDC – Skarlatina (Scarlet Fever) — A grupės streptokoko sukeliamas bėrimo sindromas ir jo komplikacijos.
- Amoksicilino bėrimas sergant mononukleoze (Cleveland Clinic Journal of Medicine) — kodėl aminopenicilinų reikia vengti esant EBV infekcijai.
- AAO-HNS tonzilektomijos gairės (AAFP santrauka) — Paradise kriterijai, kada operacija pagrįsta, o kada stebėti.
- pasveik.lt – Tonzilitas (angina) — lietuviškas apžvalginis šaltinis: virusinė vs. bakterinė, penicilinas, kurso trukmė.
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.
- E. sveikatos portalas — e. receptai, asmeninė medicininė istorija.
Skubi pagalba ir konsultacijos
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
