Krūtinės angina (dar vadinama stenokardija) – tai krūtinės skausmas ar diskomfortas, kuris atsiranda, kai širdies raumuo negauna pakankamai kraujo, dažniausiai dėl išeminės širdies ligos, kai susiaurėja vainikinės arterijos. Labai svarbu atpažinti krūtinės anginos simptomus, nes spaudimas ar sunkumo jausmas krūtinėje rodo sumažėjusį kraujo pritekėjimą į širdį, ypač fizinio krūvio ar streso metu. Dar svarbiau – atskirti įprastą, nuspėjamą priepuolį nuo naujo, stiprėjančio ar ramybėje atsirandančio skausmo, kuris gali reikšti gyvybei pavojingą būklę. Šiame straipsnyje aprašomi krūtinės anginos simptomai, priežastys, šiuolaikiniai gydymo būdai ir prevencinės priemonės; tai dalis platesnės širdies ir kraujagyslių ligų temos.
Straipsnis trumpai
- Krūtinės anginai būdingas krūtinės skausmas arba spaudimas, dažnai sklindantis į pečius, kaklą, rankas ar žandikaulį, ypač fizinio krūvio ar streso metu.
- Pagrindinė krūtinės anginos priežastis – sumažėjęs kraujo pritekėjimas į širdies raumenį dėl susiaurėjusių vainikinių arterijų (išeminės širdies ligos).
- Ūminį priepuolį malšina nitroglicerinas po liežuviu; ilgalaikiam gydymui skiriami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, aspirinas ir statinai, o esant indikacijoms – revaskuliarizacija (PCI su stentu arba CABG).
- Naujas, stiprėjantis ar ramybėje atsirandantis krūtinės skausmas gali reikšti infarktą – tai 112 lygio skubi būklė.
- Prevencija remiasi subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu, svorio, kraujospūdžio bei cholesterolio kontrole, rūkymo metimu ir streso valdymu.
Simptomai
Krūtinės angina dažnai jaučiama kaip spaudimas ar skausmas krūtinėje, kuris gali sklisti į pečius, kaklą, rankas, nugarą ar žandikaulį. Jausmas gali būti įvairus – nuo blankaus iki aštraus ar gniuždančio skausmo, kuris paprastai atsiranda fizinio krūvio ar emocinio streso metu, tačiau gali atsirasti ir ramybės būsenoje. Be krūtinės skausmo, galite jausti dusulį, nuovargį, galvos svaigimą, prakaitavimą, pykinimą arba nerimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad simptomai skirtingiems žmonėms gali skirtis, pavyzdžiui, moterims gali pasireikšti netipiniai požymiai, tokie kaip žandikaulio skausmas ar virškinimo sutrikimai. Stebint šių simptomų dažnumą ir intensyvumą labai svarbu juos aptarti su gydytoju, nes tai gali padėti nustatyti geriausius veiksmus jūsų sveikatai.
Kada tai skubi būklė – skambinkite 112. Krūtinės angina būna stabili (skausmas atsiranda nuspėjamai, fizinio krūvio metu, ir praeina pailsėjus ar suvartojus nitroglicerino) ir nestabili (skausmas naujas, stipresnis, dažnesnis arba atsiranda ramybėje). Nestabili krūtinės angina yra ūminis koronarinis sindromas – gyvybei pavojinga būklė. Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112), jei krūtinės skausmas ar spaudimas trunka ilgiau nei 15–20 minučių, atsiranda ramybėje, yra stipresnis nei įprastai arba jį lydi prakaitavimas, pykinimas, dusulys, alpimas ar skausmas, plintantis į ranką, kaklą ar žandikaulį. Tai gali būti širdies priepuolis (miokardo infarktas). Nelaukite ir nevažiuokite patys.
Priežastys
Krūtinės angina dažniausiai pasireiškia dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdies raumenį, o tai būdinga išeminei širdies ligai. Ši būklė išsivysto, kai vainikinės arterijos susiaurėja arba užsikemša dėl apnašų – riebalų, cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupų. Todėl širdis gali negauti pakankamai deguonies turtingo kraujo, ypač fizinio krūvio ar streso metu. Sumažėjusią kraujotaką gali lemti keli veiksniai. Aukštas kraujospūdis laikui bėgant gali pažeisti arterijas ir padidinti apnašų susidarymo riziką. Diabetas taip pat gali būti svarbus veiksnys, nes dėl jo padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pakenkti kraujagyslėms. Be to, rūkymas gali susiaurinti kraujagysles ir sumažinti deguonies kiekį kraujyje, todėl ši problema dar labiau paaštrėja. Svarbūs ir gyvenimo būdo veiksniai: daug sočiųjų riebalų, transriebalų ir cholesterolio turinti mityba gali pagreitinti arterijų užsikimšimą, didelis cholesterolio kiekis yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, fizinio aktyvumo stoka gali susilpninti širdį ir pabloginti kraujotaką, o stresas gali sukelti laikiną kraujospūdžio pakilimą ir paveikti širdies deguonies poreikį. Suprasdami šiuos rizikos veiksnius, galite imtis veiksmų, kad apsaugotumėte savo širdies sveikatą ir sumažintumėte tikimybę susirgti krūtinės angina.
Gydymas
Krūtinės anginos gydymas turi du tikslus: malšinti ir užkirsti kelią priepuoliams bei mažinti ligos progresavimo ir infarkto riziką.
Priepuoliui ir simptomų prevencijai skiriamas greito veikimo nitroglicerinas po liežuviu (tabletė arba purškalas). Pajutus skausmą, reikia sustoti, pailsėti ir suvartoti dozę; jei po 5 minučių skausmas nepraeina – vartoti antrą dozę; jei dar po 5 minučių skausmas išlieka – skambinti 112. Reguliariai vartojami beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai ir (arba) ilgo veikimo nitratai, mažinantys priepuolių dažnumą.
Ligos progresavimui ir infarkto rizikai mažinti skiriama mažos dozės aspirino (arba klopidogrelio), statino cholesteroliui mažinti, esant indikacijoms – AKF inhibitorius; būtina kontroliuoti kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje bei mesti rūkyti.
Revaskuliarizacija – perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (PCI, dažnai su stentu) arba vainikinių arterijų šuntavimo operacija (CABG) – svarstoma, kai simptomai nepasiduoda vaistams arba nustatoma didelės rizikos pažeidimo anatomija. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus pažeidimo mastą ir širdies funkciją.
Jokie maisto papildai (žuvų taukai, česnakas, gudobelė, kofermentas Q10) negydo vainikinių arterijų ligos ir nepakeičia paskirtų vaistų; kai kurie jų gali sąveikauti su kraujo skystikliais, todėl prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju.
Prevencija
Širdies sveikatai labai svarbu užkirsti kelią krūtinės anginai. Gyvenkite širdžiai sveiką gyvenimo būdą – valgykite subalansuotą maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir liesų baltymų, ribodami sočiųjų riebalų, transriebalų ir natrio kiekį. Tyrimais pagrįsta Viduržemio jūros regiono arba DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) tipo mityba padeda kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolį ir mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką – tai prevencijos, o ne gydymo priemonė. Labai svarbu reguliariai užsiimti fizine veikla; siekite bent 150 minučių vidutinio sunkumo fizinio krūvio kiekvieną savaitę. Kontroliuokite savo svorį, nes antsvoris gali padidinti širdies apkrovą. Taip pat svarbu stebėti ir kontroliuoti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje, nes didelis jo kiekis gali sukelti širdies ligas. Apsvarstykite streso valdymo būdus, pavyzdžiui, jogą, meditaciją ar gilaus kvėpavimo pratimus, nes lėtinis stresas gali prisidėti prie širdies problemų. Jei rūkote, metimas rūkyti gali būti vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo širdies labui. Be to, reguliariai lankydamiesi pas gydytoją galite būti informuoti apie savo širdies sveikatą ir anksti pastebėti bet kokias galimas problemas.
Dažnai užduodami klausimai
Ar krūtinės angina gali sukelti širdies priepuolį?
Taip, krūtinės angina gali sukelti širdies priepuolį. Kai jaučiate krūtinės anginą, tai dažnai yra ženklas, kad jūsų širdis gali negauti pakankamai deguonies dėl susiaurėjusių arterijų. Jei šios arterijos visiškai užsikemša, gali ištikti širdies priepuolis. Jei skausmas trunka ilgiau nei 15–20 minučių, atsiranda ramybėje arba yra stipresnis nei įprastai, nedelsdami skambinkite 112.
Ar krūtinės angina dažniau pasireiškia tam tikrose amžiaus grupėse?
Taip, krūtinės angina gali būti dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Su amžiumi gali padidėti su širdimi susijusių problemų rizika, todėl tokios būklės kaip krūtinės angina gali būti dažnesnės. Tokie veiksniai, kaip gyvenimo būdas ir genetika, taip pat gali turėti įtakos tikimybei ją patirti. Vis dėlto ji gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims, ypač jei jie turi tokių rizikos veiksnių kaip nutukimas ar aukštas kraujospūdis.
Kaip gydytojai diagnozuoja krūtinės anginą?
Norėdami diagnozuoti krūtinės anginą, gydytojai paprastai pradeda nuo anamnezės ir fizinio patikrinimo, paklausia apie simptomus ir galimus rizikos veiksnius. Tada gali rekomenduoti atlikti elektrokardiogramą (EKG) bei krūvio testus, o širdies kraujotakai įvertinti – vainikinių arterijų KT angiografiją ar krūvio echokardiografiją (arba scintigrafiją). Esant aiškiai indikacijai, atliekama invazinė vainikinių arterijų angiografija (zondavimas). Šie tyrimai padeda nustatyti, ar sergate krūtinės angina, ir parinkti gydymą. Šio proceso metu labai svarbu atvirai bendrauti apie savo patirtį.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti krūtinės anginos simptomus?
Norėdami pagerinti krūtinės anginos simptomus, galite apsvarstyti galimybę pakeisti gyvenimo būdą. Gali būti naudinga laikytis širdžiai palankios dietos, kurioje gausu vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų. Reguliarūs fiziniai pratimai gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, todėl siekite bent 150 minučių vidutinio aktyvumo per savaitę. Taip pat gali padėti valdyti stresą pasitelkiant tokias technikas kaip meditacija ar joga. Galiausiai, metimas rūkyti ir alkoholio vartojimo apribojimas gali būti labai naudingas jūsų širdžiai. Šie žingsniai gali paskatinti sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą.
Ar yra kokių nors specifinių rizikos veiksnių moterims?
Taip, moterims yra specifinių rizikos veiksnių, apie kuriuos turėtumėte žinoti. Hormoniniai pokyčiai, ypač menopauzės metu, gali padidinti riziką. Tokios ligos kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje taip pat gali būti svarbios. Be to, riziką gali padidinti tokie veiksniai kaip rūkymas ir nejudrus gyvenimo būdas. Labai svarbu atpažinti šiuos veiksnius, kad galėtumėte priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir sumažinti tikimybę susirgti su širdimi susijusiomis problemomis.
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis tarptautinių kardiologijos draugijų gairėmis ir patikimais medicinos šaltiniais. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Patikimi šaltiniai
- ESC 2024 lėtinių koronarinių sindromų gairės (Europos kardiologų draugija) — naujausios Europos krūtinės anginos diagnostikos ir gydymo gairės (anglų k.).
- ESC 2024 gairių pagrindiniai akcentai (American College of Cardiology) — apibendrinti gydymo principai: gyvensena, antianginaliniai ir prognozę gerinantys vaistai.
- NICE: stabilios krūtinės anginos gydymas (CG126) — pacientams skirtos rekomendacijos dėl vaistų ir nitroglicerino vartojimo.
- NHS: kaip ir kada vartoti nitrogliceriną (GTN) — praktinė nitroglicerino vartojimo ir skubios pagalbos taisyklė.
- AHA: ūminis koronarinis sindromas — kodėl nestabili angina yra skubi būklė.
- manodaktaras.lt: Krūtinės angina — lietuviškas gydytojų portalas: simptomai, infarkto įspėjimas (>20 min.).
- ligos.sveikas.lt: Krūtinės angina — lietuviška ligos apžvalga: simptomai, eiga, gydymas.
- E. sveikatos portalas (esveikata.lt) — asmeninė medicininė istorija, e. receptai.
Skubi pagalba ir konsultacijos
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
