2026 m. liepos 17 d. paskelbtas tyrimas žurnale "Neurology" atkreipė dėmesį į tai, ką daugelis laiko nekalta kasdienybe: saldiklius be cukraus. Brazilijoje atliktas stebėjimas parodė, kad didesnis septynių saldiklių vartojimas siejosi su spartesniu atminties ir mąstymo funkcijų silpnėjimu.
Ką parodė tyrimas
Mokslininkai stebėjo 12 772 suaugusiuosius, kurių amžiaus vidurkis buvo 52 metai. Dalyviai pildė mitybos klausimynus ir buvo suskirstyti į tris grupes pagal bendrą saldiklių suvartojimą. Žmonės, kurie jų vartojo daugiausia, vidutiniškai per dieną gaudavo apie 191 mg, o mažiausiai vartojusieji — apie 20 mg.
Tyrimo autoriai nagrinėjo aspartamą, sachariną, acesulfamą K, eritritolį, ksilitolį, sorbitolį ir tagatozę. Didžiausias ryšys su spartesniu kognityvinių funkcijų blogėjimu buvo matomas tarp sergančiųjų diabetu. Vis dėlto pats tyrimas įrodo ne priežastį, o tik sąsają — gali veikti ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.
Kur šių medžiagų randame
Šie saldikliai dažnai dedami į gazuotus gėrimus be cukraus, skonintą vandenį, energetinius gėrimus, jogurtus ir desertus. Jie taip pat parduodami atskirai kavai, arbatai, kepiniams ar maisto gamybai namuose.
Tai nereiškia, kad vienas puodelis gėrimo be cukraus staiga taps rizikos veiksniu. Tačiau tyrimas primena, kad "mažiau cukraus" ne visada reiškia "geriau smegenims". Jei saldikliai sudaro didelę mitybos dalį, verta pažiūrėti, kiek jų gaunama iš perdirbtų produktų, ir dalį gėrimų ar užkandžių pakeisti paprastesniais pasirinkimais.
Ką verta įsiminti
Ryšys buvo ryškesnis tarp žmonių, sergančių diabetu, todėl ši grupė turėtų ypač atidžiai vertinti ilgalaikį saldiklių vartojimą. Vis dėlto vien šis tyrimas nėra priežastis daryti skubotas išvadas — tam reikėtų papildomų tyrimų ir ilgesnio stebėjimo. Praktikoje svarbiausia ne demonizuoti vieną ingredientą, o žiūrėti į visą mitybos modelį: kiek jame yra ultraapdorotų produktų, kiek vandens, kiek natūralesnio maisto ir ar saldinti gėrimai netapo kasdieniu įpročiu.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/07/260717033213.htm