2026 m. rugpjūčio 14 d. paskelbtas tyrimas rodo, kad kylantis anglies dioksido kiekis atmosferoje jau gali atsispindėti žmogaus kraujo chemijoje. Mokslininkai, analizuodami daugiau nei 20 metų JAV gyventojų sveikatos duomenų, aptiko ryškų poslinkį keliuose kraujo rodikliuose, o vienas svarbiausių jų buvo bikarbonatas.
Tyrimo autoriai palygino NHANES apklausų rezultatus nuo 1999 iki 2020 metų ir matė, kad vidutinis serumo bikarbonato lygis per tą laiką padidėjo maždaug 7 procentais. Tuo pat metu mažėjo kalcio ir fosforo kiekiai. Šie pokyčiai sutapo su atmosferos CO2 augimu nuo maždaug 369 ppm 2000 metais iki daugiau nei 420 ppm šiandien.
Kodėl svarbus bikarbonatas
Bikarbonatas padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kai aplinkoje daugėja CO2, kūnas gali sulaikyti daugiau bikarbonato, kad pH išliktų stabilus. Tyrėjai įspėja, kad toks ilgalaikis poslinkis nėra vien laboratorinis smalsumas: jis gali tapti svarbus augančiai kartai, kuri visą gyvenimą gyvens su didesne CO2 koncentracija nei ankstesnės kartos.
Mokslininkų komanda dirbo su Australijos institucijų duomenimis, o jų išvada paprasta: kai aplinka keičiasi lėtai, organizmas prisitaiko taip pat lėtai. Todėl laboratoriniai kraujo tyrimai gali tapti ankstyvu signalu, kad klimato kaita jau paliečia ir biologiją, ne tik orų prognozes.
Ką galima pasakyti ir ko dar ne
Svarbu nepervertinti vieno tyrimo. Stebėjimo duomenys rodo ryšį, bet neįrodo, kad būtent atmosferos CO2 vienas pats sukėlė kiekvieną rodiklio pokytį. Vis dėlto autoriai mano, kad kūnas jau prisitaiko prie lėtai kintančios aplinkos, o tai gali turėti reikšmės vaikams ir paaugliams, kurių poveikis bus ilgiausias.
2026 m. rugpjūčio 14 d. publikuotas pranešimas išryškina platesnę problemą: klimato kaita nėra tik temperatūros klausimas. Ji gali pamažu keisti ir tai, ką matome kraujo tyrimuose.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/08/260814235845.htm
