Miegame visi, tačiau retas pagalvoja, kuri miego fazė sveikatą saugo labiausiai. Rugsėjo 17 d. žurnale „PLOS Medicine" paskelbtas tyrimas pateikia aiškų atsakymą: giliausias miegas veikia kaip nematomas skydas nuo daugybės ligų.
Beveik 96 tūkst. žmonių, beveik devyneri metai stebėjimo
Kinijos sostinės medicinos universiteto tyrėjai išanalizavo 95 559 Jungtinės Karalystės „UK Biobank" dalyvių duomenis. Kiekvienas septynias paras nešiojo ant riešo akselerometrą, o dirbtinio intelekto algoritmas iš judesių atkūrė miego stadijas: REM, gilųjį ir lengvąjį miegą, bendrą miego trukmę bei nakties naktinį netolygumą.
Dalyvius tyrėjai sekė vidutiniškai 8,9 metų ir palygino jų miego įpročius su daugiau nei tūkstančio ligų išsivystymu.
REM miegas saugo labiau nei manyta
Rezultatai nustebino. Ilgesnis REM miegas — kai sapnuojame, o smegenys aktyviai apdoroja įspūdžius — buvo susietas su 83 ligų rizikos sumažėjimu. Kiekvienos papildomos 47,6 minutės REM miego pakako, kad širdies nepakankamumo rizika sumažėtų 26 proc., demencijos — 46 proc., o Parkinsono ligos — net 80 proc.
Gilusis miegas taip pat padėjo: jis susietas su mažesne septynių būklių, tarp jų antrojo tipo diabeto, rizika. Trumpas miegas veikė priešinga kryptimi — miegantys mažiau nei 5 valandas per parą turėjo pastebimai didesnę daugelio ligų riziką.
Ką tai reiškia kasdien
Išvados aktualios ne tik Kinijai, kur miego sveikata tapo nacionaliniu prioritetu. Naujausia „China Sleep Health White Paper" ataskaita rodo, kad apklausti kinai vidutiniškai miega 6,97 val. per parą, tačiau 23 proc. jų — mažiau nei 6 valandas.
Autorių nuomone, rezultatai pabrėžia ne tik miego kiekio, bet ir kokybės svarbą. Reguliarus grafikas bei pakankamai laiko gilaus ir REM miego fazėms gali būti viena paprasčiausių, tačiau labiausiai nuvertintų sveikatos apsaugos priemonių.
