2026 m. birželio 16 d. paskelbtas Bristolio universiteto tyrimas parodė, kad kai kurie Heliconius genties tropiniai drugeliai sensta neįprastai lėtai. Mokslininkai nustatė, kad šie vabzdžiai gyvena maždaug tris kartus ilgiau nei artimiausi jų giminaičiai, o Heliconius hewitsoni pavieniai individai išgyveno net 348 dienas. Toks skirtumas verčia iš naujo žiūrėti į tai, kaip gamtoje gali būti stabdomas senėjimo procesas.
Tyrėjų duomenys ypač išsiskyrė tuo, kad kai kurių rūšių ilgaamžiškumas nėra susijęs vien su lėtesniu gyvenimo ritmu. Viena iš palygintų rūšių, Dione juno, išgyveno tik 14 dienų, tad skirtumas tarp artimų giminaičių siekė net 25 kartus. Tai rodo, kad evoliucija kai kuriose rūšių linijose gali sukurti labai skirtingas senėjimo strategijas.
Kuo Heliconius drugeliai išsiskiria
Tyrimo autoriai stebėjo drugelius auginimo vietose, taikė markavimo ir paleidimo metodus bei kontroliuojamas vabzdžių auginimo sąlygas. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo Heliconius hecale: ši rūšis, vertinta pagal sukibimo stiprumą, su amžiumi beveik neprarado jėgos. Tuo metu artima giminaitė Dryas iulia senstant aiškiai silpo. Tokie skirtumai rodo, kad ne visos rūšys sensta vienodu tempu, net jei iš pažiūros jų gyvenimo ciklas labai panašus. Būtent todėl šis darbas domina ne tik entomologus, bet ir tuos, kurie ieško ilgalaikių gyvybingumo mechanizmų.
Ką tai gali reikšti medicinai
Mokslininkai pabrėžia, kad drugeliai nėra žmonės, todėl iš jų negalima tiesiogiai perkelti vieno recepto į žmogaus sveikatą. Vis dėlto Heliconius gali tapti vertingu modeliu, padedančiu suprasti, kas lemia ilgaamžiškumą, audinių atsparumą ir fizinės formos išsaugojimą vėlyvame amžiuje. Kuo tiksliau pavyks atsekti jų biologinius mechanizmus, tuo daugiau užuominų gali atsirasti ir apie tai, kaip lėtinti su amžiumi susijusį funkcijų silpnėjimą.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/06/260622014302.htm