Kai žmogus pradeda sportuoti reguliariau, gana greitai ateina momentas, kai tenka rinktis pirmą proteiną. Tada ir prasideda visas triukšmas. Vieni giria izoliatą, kiti sako kad paprastas išrūgų koncentratas daro praktiškai tą patį, o internete pilna žmonių, kurie kalba taip, lyg nuo šito pasirinkimo priklausytų visas progresas. Realybėje dauguma sportuojančių nėra profesionalai. Žmonės eina į salę po darbo, po paskaitų, po ilgos dienos. Vieną savaitę pavyksta pasportuoti tris kartus, kitą gal tik du. Ir tokiam ritmui dažnai visiškai nereikia brangiausio varianto lentynoje. Būtent čia išrūgų koncentratas daugeliui tampa tuo variantu, kuris tiesiog veikia normaliai. Be bereikalingo sureikšminimo.
Kodėl daugelis sportuojančių lieka prie koncentrato
Įdomu stebėti kaip laikui bėgant keičiasi žmonių požiūris. Pradžioje daug kas nori „švariausio“, „stipriausio“, „greičiausio“ produkto. Vėliau ateina supratimas, kad kūnas daug labiau reaguoja į pastovumą nei į vieną stebuklingą etiketę. Išrūgų koncentratas išlieka populiarus dėl kelių labai paprastų priežasčių. Jis sotus, dažniausiai skanesnis, kainuoja mažiau ir puikiai tinka žmonėms, kurie tiesiog nori surinkti daugiau baltymų dienos eigoje. Kai sportuoji 2–3 kartus per savaitę, skirtumas tarp koncentrato ir izoliato dažnai tampa daug mažesnis nei bando parodyti reklamos. Vienas vyras sporto salėje kažkada pasakė labai gerą mintį. „Aš geriau nusipirksiu normalesnio maisto už tą skirtumą.“ Tuo metu tai nuskambėjo juokingai, bet po kelių metų sporto supranti kad jis buvo teisus. Nes progresą dažniausiai stabdo visai ne proteino forma. Žmonės per mažai miega, valgo bet ką, savaitę sportuoja aktyviai, po to dingsta dešimčiai dienų ir tada tikisi stebuklo iš papildų.
Izoliatas dažniau reikalingas ne dėl raumenų augimo
Yra situacijų, kai izoliatas tikrai tampa geresniu pasirinkimu. Dažniausiai tada, kai žmogus sunkiau virškina pieno produktus arba jaučia nemalonų sunkumą po paprasto proteino. Kadangi izoliatas būna labiau išgrynintas, jame mažiau laktozės, todėl daliai žmonių jis tiesiog malonesnis skrandžiui. Kartais skirtumas jaučiasi gana aiškiai. Vieni po koncentrato jaučiasi puikiai, kitiems pradeda pūsti pilvą ar atsiranda sunkumas. Tada izoliatas tampa logišku pasirinkimu ir čia jau nėra jokios mados ar marketingo. Dar viena grupė žmonių renkasi izoliatą ryškinimosi laikotarpiu. Kai labai griežtai sekamos kalorijos, mažesnis angliavandenių ir riebalų kiekis produkte tampa aktualesnis. Bet žmogui, kuris sportuoja kelis kartus per savaitę savo malonumui ir tiesiog nori geresnės formos, skirtumas dažnai nebūna toks didelis kaip atrodo internete.
Daug kas pamiršta vieną svarbų dalyką
Dažnas žmogus perka proteiną galvodamas apie raumenų augimą, tačiau baltymai reikalingi daug platesniam atsistatymo procesui. Kai treniruotės tampa reguliarios, kūnas gauna daugiau apkrovos. Pavargsta raumenys, sąnariai, sausgyslės, net miegas kartais pasidaro sunkesnis po intensyvesnių savaičių. Todėl ilgiau sportuojantys žmonės pradeda žiūrėti ne į „greičiausią masę“, o į bendrą savijautą. Ir tada atsiranda daug normalesnis požiūris į papildus. Mažiau emocijų, daugiau logikos. Juokingiausia, kad po kelių metų sporto dažnas grįžta prie gana paprastos sistemos. Normalus maistas, reguliarus sportas, pakankamai vandens ir vienas proteinas, kuris tiesiog tinka kasdienai.
Ką rinktis žmogui, kuris sportuoja dėl savęs, o ne scenos
Jeigu sportuoji kelis kartus per savaitę, nori geriau atrodyti, turėti daugiau energijos ir po treniruotės nejaustis sulūžęs, išrūgų koncentratas daugeliu atvejų bus visiškai normalus pasirinkimas. Ypač tada, jei organizmas jį toleruoja gerai. Izoliatas dažniau tampa patogumo arba jautresnio virškinimo klausimu, o ne kažkokiu stebuklingu progresu. Todėl neverta iš karto vaikytis brangiausio produkto vien dėl garsesnio pavadinimo. Nes galiausiai žmonės geriausius rezultatus pasiekia ne tada, kai randa „tobulą papildą“, o tada, kai pagaliau pradeda sportuoti stabiliai.
