Kavą žmonės geria jau daugiau nei 600 metų, o šiandien vidutiniškai suvartojama beveik du kilogramai kavos vienam žmogui per metus. Tačiau klausimas, kuris neduoda ramybės milijonams — ką kava iš tiesų daro kraujospūdžiui?
Atsakymas nėra toks paprastas, kaip „gerk" arba „negerk". 2026 metų gegužę paskelbta mokslinių duomenų apžvalga atskleidė, kad kavos poveikis priklauso nuo to, kas jūs esate, o ne tik nuo to, ką geriate.
Kofeinas: trumpalaikis smūgis, ilgalaikis prisitaikymas
Kofeinas veikia kaip raumenų stimuliatorius — jis skatina antinksčius išskirti adrenaliną. Širdis plaka greičiau, kraujagyslės susiaurėja, o kraujospūdis pakyla. Poveikis pasiekia piką praėjus 30 minučių iki dviejų valandų po kavos išgėrimo.
Tačiau reguliariai kavą geriantiems žmonėms organizmas prisitaiko. Jų kraujospūdžio atsakas į kofeiną tampa gerokai silpnesnis nei tų, kurie kavą geria retai arba jau turi padidėjusį kraujospūdį.
Ką sako skaičiai
Sveikas kraujospūdis yra žemiau 120/80 mm Hg. Nuolatiniai rodmenys, siekiantys 140/90 ar daugiau, klasifikuojami kaip hipertenzija. Apie 31 procentas suaugusiųjų turi padidėjusį kraujospūdį, o maždaug pusė jų to net nežino. Tarp vartojančių vaistus nuo hipertenzijos — apie 47 procentai vis tiek nekontroliuoja spaudimo.
Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Kai kurių žmonių organizmas kofeiną metabolizuoja greičiau, kitų — lėčiau, ir tai lemia ne tik tai, kiek kavos jie nori gerti, bet ir kaip jų kraujospūdis reaguoja.
Praktinė išvada
Daugumai žmonių saikingas kavos vartojimas — iki trijų puodelių per dieną — nekelia rimtos grėsmės kraujospūdžiui. Tačiau jei turite hipertenziją arba kavą geriate retai, verta stebėti spaudimą praėjus valandai po puodelio. Kavos nereikia išmesti iš gyvenimo — pakanka žinoti, kaip ji veikia būtent jus.
Šaltiniai: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/05/260515233343.htm
