2026 m. rugpjūčio 26 d. Didžiosios Britanijos psichiatrų kolegija pirmą kartą viešai atsiprašė už tai, kaip ilgai buvo elgiamasi su žmonėmis, kurie vaikystėje patyrė seksualinę prievartą, o vėliau kreipėsi pagalbos dėl psichikos sveikatos problemų. BBC gauta ataskaita piešia sistemą, kurioje pacientai pernelyg dažnai buvo vertinami tik per simptomus, o jų trauma likdavo nuošalyje.
Kur stringa pagalba
Pasak kolegijos vadovybės, problema neapsiriboja atskirais netiksliais vertinimais. Žmonėms tekdavo kartoti savo istoriją, jiems ne visada būdavo patikima, o gydymo epizodai būdavo per trumpi, kad būtų galima saugiai kalbėti apie patirtą smurtą. Dr Lade Smith sakė apgailestaujanti, kad žmonės, ieškodami pagalbos, patyrė išvengiamą žalą.
Kolegija teigia, kad sistema per daug orientuota į simptomų slopinimą, nors būtent traumos supratimas dažnai lemia, ar žmogus apskritai gali pradėti sveikti. Tai ypač svarbu, nes psichiatrai nurodo ir laiko stoką, ir per menkai finansuojamas paslaugas.
Kodėl atsiprašymas svarbus dabar
Ataskaitoje primenama, kad beveik vienas iš dešimties suaugusiųjų Anglijoje ir Velse vaikystėje patyrė seksualinę prievartą. Tokia patirtis didina riziką susidurti su alkoholio ir narkotikų vartojimo sutrikimais, valgymo sutrikimais, savižala ir sudėtingu potrauminio streso sutrikimu. Kai žmogus į gydymo sistemą ateina jau su šiuo bagažu, jam reikia ne dar vienos formos, o laiko ir nuoseklaus ryšio su specialistu.
Atsiprašymas pats savaime problemos neišspręs. Tačiau jis svarbus tuo, kad įvardija spragą, kuri ilgai buvo matoma tik pacientų istorijose: jeigu trauma lieka neišgirsta, gydymas dažnai tampa tik laikinu apsauginiu pleistru.
Tai nėra tik reputacijos klausimas. Jei pirmas susitikimas su psichiatru žmogui tampa dar viena traumos versija, jis gali nebegrįžti visai. Būtent todėl kolegijos kalba apie daugiau mokymų ir daugiau laiko vienam pacientui skamba kaip labai konkretus, o ne simbolinis reikalavimas.
Šaltiniai: https://www.bbc.co.uk/news/articles/c0kl40d3011o?at_medium=RSS&at_campaign=rss
