Vis daugiau gydytojų Lietuvoje nusprendžia palikti darbą valstybinėse įstaigose ir pradėti privačią praktiką. Tačiau kartu su šiuo sprendimu ateina ir klausimas, kurio medicinos universitete nemokė — kokią juridinę formą pasirinkti. Individuali veikla, MB ar UAB? Kiekvienas variantas turi savų pliusų ir minusų, ypač kai kalbame apie sveikatos priežiūros sektorių.
Šis klausimas nėra tik mokestinis. Gydytojui svarbu ir reputacija, ir atsakomybės ribos, ir galimybė ateityje plėstis samdant kitus specialistus ar pritraukiant partnerius. Neteisingas pasirinkimas pradžioje gali kainuoti brangiai tiek finansiškai, tiek biurokratiškai.
Gydytojai, ypač pradedantys privačią veiklą, dažniausiai renkasi tarp trijų variantų. Individuali veikla pagal pažymą yra paprasčiausia pradžioje, tačiau pajamoms augant tampa mažiau patraukli dėl progresinių mokesčių. Be to, dirbant su individualia veikla, gydytojas už savo veiklą atsako asmeniniu turtu — o medicinoje, kur kiekviena klaida gali turėti rimtų pasekmių, tai nėra smulkmena.
Dažna istorija: jaunas šeimos gydytojas išsinuomoja kabinetą, įsigyja būtiniausią įrangą ir pradeda konsultuoti. Pirmus metus dirba su individualia veikla, nes taip „paprasčiau". Tačiau kai pacientų srautas išauga, o pajamos pasiekia 45 000 eurų ribą, mokesčiai šokteli taip, kad dalis pajamų tiesiog ištirpsta. Tuomet ir kyla klausimas — gal vertėjo iš karto steigti MB.
MB šioje situacijoje yra aukso vidurys. Ji suteikia ribotą atsakomybę, nereikalauja įstatinio kapitalo, o steigimo procesas yra greitas. Gydytojas gali pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu ir per kelias dienas turėti veikiančią juridinę struktūrą.
UAB yra trečias variantas — jį dažniausiai renkasi klinikos, kurios planuoja samdyti kelis gydytojus, investuoti į brangią įrangą ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tačiau pradžioje įmonių steigimas internetu su mobiliuoju parašu leidžia pradėti be didelių išlaidų, o vėliau, verslui augant, MB visada galima reorganizuoti į UAB.
Svarbu nepamiršti, kad po įmonės įregistravimo reikia atlikti kelis privalomus žingsnius: atidaryti sąskaitą banke, užregistruoti veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o jei dirbama su partneriais — sutvarkyti visus JADIS ir JANGIS formalumus. Visa tai užtrunka, tačiau su profesionalia pagalba procesas vyksta sklandžiai.
Medicinos sektoriuje vis daugiau specialistų renkasi šį kelią, tad tikėtina, kad artimiausiais metais matysime dar daugiau privačių praktikų, įformintų kaip mažosios bendrijos ar UAB.
Kitas dažnas scenarijus: keli specialistai nusprendžia dirbti kartu. Pavyzdžiui, kardiologas, dietologas ir kineziterapeutas nori atidaryti bendrą sveikatingumo centrą. MB leidžia jiems tapti lygiaverčiais partneriais, savarankiškai nusistatyti pelno dalybas ir valdymo struktūrą. Tuo tarpu individuali veikla tokio modelio apskritai nepalaiko.
UAB variantą renkasi ambicingesni projektai. Klinikos, kurios planuoja įsigyti brangią diagnostinę įrangą, samdyti daugiau nei kelis darbuotojus ar dalyvauti ligonių kasų konkursuose. UAB taip pat patrauklesnė investuotojams, jei ateityje planuojama plėtra. Tačiau pradžioje 2 500 eurų įstatinis kapitalas ir didesnė administracinė našta gali būti pertekliniai.
