2026 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtas tyrimas primena paprastą dalyką: svarbu ne tik, ką valgome, bet ir kada tą darome. JAV su daugiau nei 31 000 suaugusiųjų surinkti duomenys rodo, kad vėlyvesnis pirmas dienos valgymas ir valgymas po vidurnakčio gali sietis su didesne mirties bei širdies ligų rizika.
Ką parodė duomenys
Mokslininkai analizavo 31 044 amerikiečių nuo 40 metų ir vyresnių mitybos dienoraščius bei jų sveikatos rodiklius per vidutiniškai 8,6 metų stebėseną. Pirmasis valgymas tarp 7 ir 8 valandos ryto laikytas atskaitos tašku. Kai pusryčiai nusikeldavo į 8–10 valandą, bendros mirties rizika buvo 10 proc. didesnė. Jeigu pirmas valgymas vykdavo nuo 10 iki 12 valandos, rizika kilo iki 19 proc., o valgant tik po vidurdienio ji siekė 29 proc.
Panaši tendencija matyta ir vakarienei. Saugiausias langas buvo maždaug 19–20 valanda. Valgant po vidurnakčio, bendros mirties rizika tyrime buvo 27 proc. didesnė, o nuo širdies ligų susijusi rizika augo dar labiau.
Kodėl laikas gali būti svarbus
Tyrėjai šiuos rezultatus sieja su cirkadiniu ritmu ir vadinamąja chronomityba, kai organizmo vidinis laikrodis daro įtaką ne tik miegui, bet ir hormonams, medžiagų apykaitai bei ląstelių atsinaujinimui. Kitaip tariant, skirtingu paros metu tas pats maistas kūnui gali veikti nevienodai.
Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai yra stebimasis tyrimas. Jis parodo ryšį, bet neįrodo priežasties. Žmonės, kurie vėliau pusryčiauja ar vakarieniauja labai vėlai, gali skirtis ir kitais gyvenimo įpročiais, todėl vien iš valgymo laiko daryti galutines išvadas būtų per drąsu.
Praktinė mintis paprasta: mitybos kokybė išlieka svarbiausia, tačiau valgymo ritmas taip pat gali būti vertas dėmesio. Jei pusryčiai nuolat stumiami į vėlyvą rytą, o vakarienė į naktį, verta pagalvoti, ar dienos režimas tikrai palankus širdžiai ir ilgesniam gyvenimui.
Šaltiniai: https://medicalxpress.com/news/2026-08-longevity-heart-health.html
