Nervinė anoreksija: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Nervinė anoreksija yra sunkus psichikos (valgymo) sutrikimas, kuriam būdinga stipri baimė priaugti svorio, iškreiptas savo kūno suvokimas ir maitinimosi ribojimas, kenkiantis sveikatai. Tai biologiškai sąlygota liga, kurios atsiradimą lemia genetinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys, o ne valios silpnumas ar gyvensenos pasirinkimas. Šiame įraše aptariami nervinės anoreksijos požymiai ir priežastys, diagnostika, šiuolaikinis gydymas ir tai, kaip svarbu anksti atpažinti ligą bei kreiptis pagalbos.

Nervinė anoreksija yra mirtingumu pavojingiausias psichikos sutrikimas — dalis mirčių susijusi su širdies veiklos sutrikimais, dalis su savižudybe. Būtent todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus: kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnė sveikimo prognozė.

Straipsnis trumpai

• Nervinė anoreksija yra sunkus psichikos sutrikimas, o ne mitybos ar gyvensenos pasirinkimas. Galimi požymiai: didelis svorio kritimas, maitinimosi ribojimas, nuovargis, nerimas ir iškreiptas savo kūno suvokimas.
• Anoreksija — mirtingumu pavojingiausias psichikos sutrikimas; dalis mirčių susijusi su širdies veiklos sutrikimais, dalis — su savižudybe.
• Priežastys daugiaveiksmės: genetinis polinkis, biologiniai veiksniai, psichologinės problemos (pavyzdžiui, žema savivertė, perfekcionizmas), visuomenės spaudimas ir traumuojanti patirtis.
• Veiksmingas gydymas yra daugiadalykis: psichoterapija (paaugliams — šeimos terapija, suaugusiesiems — CBT-ED ir kiti metodai), medicininis stebėjimas ir mitybos atstatymas prižiūrint medikams.
• Atpažinus požymius būtina kreiptis į specialistus — šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrą. Esant minčių apie savižudybę skambinkite 112 arba į pagalbos liniją.

Simptomai

Labai svarbu anksti atpažinti nervinės anoreksijos požymius. Šis sutrikimas gali pasireikšti dideliu svorio netekimu, kūno pokyčiais ir maitinimąsi ribojančiu elgesiu, pavyzdžiui, valgymo praleidinėjimu. Įspėjamaisiais ženklais gali būti per didelis susitelkimas į maistą bei savo kūną ir nuolatinis nepasitenkinimas savo kūnu. Fiziniai požymiai gali būti nuovargis, galvos svaigimas ir nuolatinis šaltumo jausmas dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos; gali pasireikšti sausa oda ir plaukų slinkimas. Svarbu žinoti, kad galimi ir gyvybei pavojingi vidaus organų pakitimai — širdies ritmo sutrikimai, lėtas pulsas, žemas kraujospūdis ar elektrolitų disbalansas, dėl kurių būtina neatidėliotina medicininė pagalba. Psichologiniai požymiai gali būti vengimas socialinės veiklos, ypač susijusios su maistu, nerimas ar irzlumas. Žmogus dažnai iškreiptai vertina savo kūną. Jei šie požymiai pasireiškia jums arba artimam žmogui, svarbu kreiptis į specialistą — tai liga, kurios nedera bandyti „susitvarkyti pačiam". Ankstyvas atpažinimas leidžia veiksmingiau padėti ir pasveikti.

Priežastys

Nervinė anoreksija yra biologiškai sąlygota liga, o ne pasirinkimas ar charakterio silpnumas. Prie jos išsivystymo gali prisidėti keletas veiksnių: genetika, biologinė įtaka, psichologinės problemos, socialinis spaudimas ir traumuojanti patirtis. Genetika gali būti reikšminga — valgymo sutrikimų atvejų gali būti daugiau toje pačioje šeimoje. Biologiniai veiksniai, tokie kaip hormonų pokyčiai ir smegenų veikla, taip pat gali turėti įtakos santykiui su maistu ir kūno įvaizdžiu. Psichologiniai veiksniai gali būti žema savivertė, nerimas ar perfekcionizmas. Socialinė įtaka, pavyzdžiui, visuomenės spaudimas ar kultūriniai kūno įvaizdžio idealai, gali sustiprinti nepasitenkinimą savimi. Be to, ligą gali paskatinti traumuojanti patirtis, pavyzdžiui, patyčios ar prievarta. Svarbu suvokti, kad nėra vienos priežasties; dažniausiai sutrikimą lemia šių veiksnių derinys. Kadangi tai liga, o ne valios trūkumas, esminį vaidmenį sveikstant atlieka profesionali pagalba.

Diagnostika

Diagnozę nustato gydytojas ar psichiatras pagal tarptautinius kriterijus (DSM-5 ar TLK). Vertinamas ne vien kūno svoris, bet ir elgesys bei mintys apie maistą ir kūną: maitinimosi ribojimas, stipri baimė priaugti svorio ir iškreiptas savo kūno suvokimas. Išskiriami ribojantis ir persivalgymo bei valymosi potipiai. Atliekami medicininiai tyrimai (kraujo, EKG), kad būtų įvertinta fizinė būklė. Šiuolaikiniuose kriterijuose mėnesinių nebuvimas (amenorėja) nebėra privalomas požymis. Anoreksija pasitaiko tiek mergaitėms ir moterims, tiek berniukams ir vyrams.

Gydymas

Anoreksija gydoma daugiadalykės komandos: psichoterapeuto, gydytojo ir dietologo. Gydymas priklauso nuo amžiaus ir būklės sunkumo. Paaugliams pirmaeilis ir veiksmingiausias metodas yra šeimos terapija (FBT), kai tėvai padeda atkurti sveiką mitybą. Suaugusiesiems taikoma valgymo sutrikimams pritaikyta kognityvinė elgesio terapija (CBT-ED) ar kiti specializuoti psichoterapijos metodai (MANTRA, SSCM). Kartu vyksta medicininis stebėjimas ir mitybos atstatymas. Mitybos atstatymas planuojamas ir prižiūrimas medikų — per greitas valgymo padidinimas gali sukelti gyvybei pavojingą refeeding (atkūrimo) sindromą, todėl jis atliekamas atsargiai, stebint kraujo rodiklius (ypač elektrolitus). Sunkiais atvejais gydoma ligoninėje. Vaistai gali būti skiriami gretutinėms būklėms (pavyzdžiui, depresijai ar nerimui), tačiau jie nėra savarankiškas anoreksijos gydymas.

Anoreksijos negalima gydyti vaistažolėmis, papildais, arbatomis ar dietomis. Bet kokius papildus (pavyzdžiui, multivitaminus mitybai atstatyti) skiria tik gydytojas, atsižvelgdamas į refeeding sindromo riziką. Savarankiškas mitybos „planų" ar dietų sudarymas gali būti pavojingas.

Kada kreiptis nedelsiant

Jei jūs ar artimas žmogus turite minčių apie savižudybę, jaučiate stiprų silpnumą, alpstate ar jaučiate širdies permušimus — tai skubios pagalbos signalas. Skambinkite 112 arba į emocinės paramos liniją (Vilties linija 116 123, Jaunimo linija 8 800 28 888).

Ankstyvas atpažinimas

Geriausia, ką galima padaryti, — kuo anksčiau atpažinti ligos požymius ir nedelsiant kreiptis į specialistus. Artimųjų budrumas itin svarbus, nes anoreksija dažnai prasideda paauglystėje, o sergantis žmogus pats gali nepripažinti problemos. Atkreipti dėmesį verta į staigų svorio kritimą, vengimą valgyti kartu su kitais, didėjantį užimtumą maistu ir kūnu, socialinį užsisklendimą bei nuotaikos pokyčius. Pastebėjus tokius požymius galima be siuntimo kreiptis į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos centrą. Ypatingo dėmesio reikia rizikos grupėms — paaugliams ir sportininkams. Atvira, nesmerkianti aplinka ir kalbėjimas apie emocijas padeda žmogui anksčiau kreiptis pagalbos, o ankstyva pagalba reikšmingai pagerina sveikimo prognozę.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip nervinė anoreksija veikia santykius su šeima ir draugais?

Nervinė anoreksija gali stipriai paveikti sergančio žmogaus santykius su šeima ir draugais. Žmogus gali trauktis iš socialinių susibūrimų, todėl artimieji gali jaustis sutrikę ar įskaudinti. Jiems gali būti sunku suprasti ligos nulemtą elgesį, todėl kartais kyla įtampa ir nesutarimų. Susitelkimas į maistą ir kūno įvaizdį gali trukdyti artimam bendravimui. Kai artimieji išreiškia susirūpinimą, sergančiam žmogui tai gali atrodyti slegiama. Svarbu prisiminti, kad tai liga, o ne pasirinkimas, ir kad šeimos parama bei profesionali pagalba yra esminė sveikimo dalis.

Ar nervinė anoreksija gali sukelti ilgalaikių sveikatos komplikacijų?

Taip. Nervinė anoreksija yra mirtingumu pavojingiausias psichikos sutrikimas. Dėl ilgalaikio mitybos nepakankamumo gali nukentėti širdis, kaulai ir kiti organai: galimi širdies ritmo sutrikimai, osteoporozė, virškinimo bei elektrolitų sutrikimai. Dalis mirčių susijusi su širdies veiklos sutrikimais, dalis — su savižudybe. Be to, gali pablogėti psichinė sveikata, padidėti nerimo ir depresijos rizika. Būtent todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus — ankstyva pagalba sumažina šias rizikas ir pagerina sveikimo prognozę.

Kaip socialinė žiniasklaida gali paveikti kūno įvaizdį ir valgymo sutrikimų riziką?

Socialinė žiniasklaida gali būti vienas iš daugelio rizikos veiksnių, skatinantis nerealius kūno standartus ir idealizuotus vaizdus. Žmogus gali pradėti lyginti savo kūną su tuo, ką mato internete, ir dėl to gali kilti nepasitenkinimas savimi. Nuolatinis filtruotų atvaizdų srautas gali kelti spaudimą prisitaikyti. Vis dėlto svarbu suvokti, kad socialinė žiniasklaida nėra vienintelė priežastis — anoreksija kyla iš genetinių, biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinio.

Ar yra specifinių rizikos veiksnių vyrams, sergantiems nervine anoreksija?

Vyrams būdingi tam tikri rizikos veiksniai, įskaitant visuomenės spaudimą ir asmenybės bruožus. Visuomenės spaudimas, pavyzdžiui, raumeningo kūno idealas, gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo. Įtakos gali turėti ir tam tikri asmenybės bruožai, pavyzdžiui, perfekcionizmas ar polinkis nerimauti, taip pat trauma ar patyčios. Labai svarbu pripažinti, kad anoreksija serga ir vyrai, todėl jiems vienodai svarbu anksti kreiptis pagalbos.

Kaip mokyklos gali padėti mokiniams, susiduriantiems su nervine anoreksija?

Mokyklos gali padėti kurdamos palankią, nesmerkiančią aplinką. Sąmoningumo didinimo programos padeda mažinti stigmatizaciją, o galimybė naudotis konsultavimo paslaugomis suteikia saugią erdvę sunkumams aptarti. Atviras mokytojų ir mokinių bendravimas leidžia be baimės kalbėti apie jausmus. Svarbu, kad mokyklos žinotų, kur nukreipti pagalbos reikalaujantį mokinį — į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos centrą — ir anksti reaguotų pastebėjusios ligos požymius.

Susiję straipsniai

• Geležies trūkumas — dažna anoreksijos gretutinė problema dėl prastos mitybos.
• Vitamino B12 arba folatų trūkumo anemija — galimas mitybos nepakankamumo padarinys.
• Suaugusiųjų vėmimas — gali būti susijęs su valymosi tipo elgesiu.
• Galvos svaigimas — galimas badavimo ar žemo kraujospūdžio požymis.
• Gastritas — virškinimo sistemos pažeidimai esant valgymo sutrikimams.
• 7 signalai, kad metas daugiau dėmesio skirti savo savijautai — bendras psichikos sveikatos kontekstas.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinėmis gairėmis ir patikimų institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• NICE NG69 — Valgymo sutrikimai: atpažinimas ir gydymas — JK nacionalinės gairės: pirmaeiliai gydymo metodai (FBT, CBT-ED), refeeding sindromo valdymas.
• Academy for Eating Disorders — Nine Truths About Eating Disorders — tarptautinis ekspertų dokumentas: tai liga, o ne pasirinkimas.
• American Heart Association — How eating disorders can damage the heart — kaip valgymo sutrikimai pažeidžia širdį ir kodėl jie mirtinai pavojingi.
• StatPearls (NCBI) — Anorexia Nervosa — klinikinė apžvalga: diagnostika, komplikacijos, gydymas (anglų k.).
• pagalbasau.lt — Valgymo sutrikimai — lietuviškas paaiškinimas ir nuorodos, kur Lietuvoje kreiptis pagalbos.
• Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
• 8 800 28 888 — Jaunimo linija. Nemokama emocinė parama jaunimui, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.