Nuožvarbos: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija

Nuožvarbos (lot. pernio, angl. chilblains) — tai skausmingi, niežtintys, paraudę ar pamėlynavę odos pažeidimai, kurie atsiranda ant rankų bei kojų pirštų, taip pat ausų ar nosies srityse praėjus kelioms valandoms po buvimo šaltyje ir drėgmėje. Tai nenormali smulkiųjų kraujagyslių uždegiminė reakcija į šaltį, o ne audinių sušalimas. Nuožvarbos nėra nei nušalimas, nei vėjaraupiai. Nušalimas (frostbite) — tai tikras audinių sušalimas ir skubi būklė, o vėjaraupiai yra visiškai kita, virusinė užkrečiama liga. Nuožvarbos paprastai nepavojingos ir savaime praeina per 1–3 savaites. Toliau aptariami nuožvarbų simptomai, priežastys, gydymas ir prevencija.

Straipsnis trumpai

• Nuožvarbos pasireiškia galūnių paraudimu, patinimu, niežuliu ir skausmu, ypač po šalčio poveikio; sunkesniais atvejais gali atsirasti pūslių ar opų.
• Tai uždegiminė odos reakcija į šaltį ir drėgmę — NE nušalimas (frostbite) ir NE vėjaraupiai.
• Silpna kraujotaka, staigūs temperatūros pokyčiai ir šeiminė anamnezė didina polinkį sirgti nuožvarbomis.
• Pažeistas galūnes reikia šildyti palaipsniui (niekada ne ant radiatoriaus ir ne karštame vandenyje), netrinti; niežulį malšina kalamino ar hamamelio losjonas.
• Sunkiais ar pasikartojančiais atvejais gydytojas gali skirti nifedipino — kalcio kanalų blokatoriaus.
• Prevencija — laikyti galūnes šiltai ir sausai, dėvėti pirštines ir šiltas kojines, vengti ankštos avalynės, nerūkyti.

Nuožvarbos nėra nušalimas

Nuožvarbas svarbu atskirti nuo nušalimo. Nuožvarbos yra nenormali odos uždegiminė reakcija į šaltį ir drėgmę — audiniai neužšąla, būklė paprastai nepavojinga ir praeina savaime. Nušalimas (frostbite) — tai tikras audinių sušalimas: oda tampa balta arba vaškinė ir praranda jautrumą. Tai medicininė skuba, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos. Jei pirštai šaltyje pabąla, pamėlynuoja ir labai skauda priepuoliais, tai gali būti Reino sindromas — atskira kraujagyslių spazmo būklė. Šių būklių nereikėtų painioti tarpusavyje, nes jų pavojingumas ir gydymas skiriasi.

Simptomai

Nuožvarbos gali sukelti tokius simptomus kaip paraudimas ar pamėlynavimas, patinimas, niežulys, jautrumas ir skausmas pirštų, kojų pirštų, ausų ar nosies srityse. Taip pat galite jausti deginimo pojūtį pereinant iš šaltos į šiltą aplinką. Ligai progresuojant gali susidaryti pūslių, kurios netinkamai gydomos gali atsiverti ir sukelti išopėjimą ar infekciją. Oda gali išsausėti ir sutrūkinėti, o tai dar labiau padidina diskomfortą. Sunkiais atvejais skausmas gali išlikti net ir po to, kai pradiniai simptomai atslūgsta. Dažnas šalčio poveikis simptomus sustiprina, o tai rodo didesnį jautrumą temperatūros pokyčiams. Svarbu anksti atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kad būtų išvengta sunkesnių komplikacijų. Jei abejojate dėl savo simptomų ar jų valdymo, kreipkitės į gydytoją.

Priežastys

Norint išvengti nuožvarbų ir jas valdyti, svarbu suprasti jų priežastis. Nuožvarbos atsiranda, kai oda veikiama šalčio ir drėgmės, o smulkiosios kraujagyslės reaguoja neįprastai. Dėl greito atšilimo po šalčio kraujagyslės gali staiga išsiplėsti, todėl sutrinka kraujotaka ir atsiranda galūnių, ypač rankų bei kojų pirštų, uždegimas.

Riziką sirgti nuožvarbomis lemia keli veiksniai. Dėl prastos periferinės kraujotakos galite būti jautresni, nes organizmui sunkiau reguliuoti kraujotaką šaltyje. Tam tikros sveikatos būklės, pavyzdžiui, Reino sindromas ar autoimuninės ligos, gali padidinti riziką. Tikimybė didesnė ir tuomet, jei nuožvarbomis sirgo šeimos nariai. Prie to gali prisidėti ankšta avalynė ar drabužiai, ribojantys kraujotaką, mažas kūno svoris ir ilgalaikis buvimas drėgnoje, šaltoje aplinkoje. Rūkymas taip pat silpnina kraujotaką ir didina pažeidžiamumą. Kraujotakos sutrikimai yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Žinodami šias priežastis galite imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintumėte riziką šaltesniais mėnesiais.

Gydymas

Jei susidūrėte su nuožvarbomis, tinkama priežiūra gali palengvinti simptomus ir paskatinti gijimą.

• Šildykite palaipsniui. Galūnes šildykite lėtai ir saikingai, kambario temperatūroje. NEDĖKITE rankų ar kojų ant radiatoriaus, prie židinio ir nemerkite į karštą vandenį — staigus ar stiprus šildymas pablogina nuožvarbas. Odos taip pat NETRINKITE.
• Malšinkite niežulį. Niežulį padeda numalšinti raminamasis losjonas, pavyzdžiui, kalamino ar hamamelio. Sausą, įtrūkusią odą drėkinkite drėkinamuoju kremu, kad išvengtumėte įtrūkimų ir apsisaugotumėte nuo infekcijų.
• Prižiūrėkite atviras žaizdas. Atviras nuožvarbas valykite šiltu druskos (fiziologiniu) tirpalu ir uždenkite švaria nelipnia tvarste.
• Venkite kraujagysles siaurinančių medžiagų. Nerūkykite, venkite kofeino ir vaistų nuo užgulto nosies (dekongestantų).
• Vartokite vaistus pagal poreikį. Niežulį ir uždegimą gali sumažinti be recepto parduodami antihistamininiai preparatai arba vietiniai kortikosteroidai. Skausmui malšinti gali tikti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).

Sunkiais ar pasikartojančiais atvejais kreipkitės į gydytoją. Jis gali skirti nifedipino (kalcio kanalų blokatoriaus) — šis vaistas plečia smulkiąsias kraujagysles, pagreitina gijimą ir mažina naujų nuožvarbų riziką.

Prevencija

Kad veiksmingai išvengtumėte nuožvarbų, nuolat laikykite galūnes šiltai ir sausai, ypač šaltuoju metų laiku. Pateikiame praktinių patarimų:

• Dėvėkite šiltas, drėgmę praleidžiančias kojines. Rinkitės medžiagas, kurios išlaiko kojas sausas ir kartu suteikia šilumos.
• Rinkitės apšiltintas pirštines. Apsaugokite rankas nuo šalto oro ir drėgmės, kad sumažintumėte nuožvarbų riziką.
• Venkite ankštos avalynės. Avalynė turi gerai priglusti, kad skatintų tinkamą kraujotaką, ypač šaltuoju metų laiku.
• Šildykite gyvenamąją aplinką. Palaikykite komfortišką temperatūrą patalpose, kad kūnui nebūtų per šalta.
• Šaltyje būkite trumpiau ir šildykitės palaipsniui. Grįžę iš šalčio galūnes šildykite lėtai — staigūs temperatūros pokyčiai gali sukelti nuožvarbas.
• Nerūkykite ir venkite kraujagysles siaurinančių medžiagų. Tai kofeinas bei vaistai nuo užgulto nosies (dekongestantai).

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jei nuožvarbos negyja per kelias savaites, atsiranda pūslių, opų ar infekcijos požymių (pūliai, karščiavimas, plintantis paraudimas). Konsultacija būtina ir tuomet, jei sergate cukriniu diabetu, turite kraujotakos sutrikimų ar susilpnėjusį imunitetą.

Jei nuožvarbos kartojasi, atsiranda be aiškaus šalčio poveikio arba neišnyksta šiltuoju metų laiku, gydytojas turėtų ištirti dėl galimų autoimuninių ligų, pavyzdžiui, raudonosios vilkligės (vadinamosios chilblain lupus).

Dažnai užduodami klausimai

Ar nuožvarbos gali atsirasti šiltuose kraštuose?

Esant tam tikroms sąlygoms, nuožvarbos gali pasireikšti ir šiltesnio klimato kraštuose. Jei patiriate staigius temperatūros pokyčius arba ilgai būnate šaltoje ir drėgnoje aplinkoje, rizika išlieka net ir paprastai šiltoje vietovėje. Svarbu stebėti, kaip kūnas reaguoja į temperatūros pokyčius. Laikykitės šiltai ir venkite staigaus atšilimo po šalčio.

Ar nuožvarbos užkrečiamos kitiems?

Nuožvarbos nėra užkrečiamos, todėl nereikia nerimauti, kad jas perduosite kitiems. Tai asmeninė odos kraujagyslių reakcija į žemą temperatūrą, o ne infekcija. Sutelkite dėmesį į simptomų valdymą ir tinkamą galūnių apsaugą nuo šalčio.

Kiek laiko paprastai trunka nuožvarbos?

Paprastai nuožvarbos trunka nuo vienos iki trijų savaičių, priklausomai nuo bendros sveikatos būklės ir nuo to, kaip gerai jas valdote. Simptomai dažniausiai pradeda gerėti, kai pažeistas vietas saugote nuo šalčio ir šildote palaipsniui. Jei laikysite kojas ir rankas šiltai bei vengsite staigių temperatūros pokyčių, sveikimas gali būti greitesnis. Jei simptomai nepraeina arba sustiprėja, patartina kreiptis į gydytoją.

Ar nuožvarbos gali sukelti rimtų komplikacijų?

Nuožvarbos paprastai nesukelia rimtų komplikacijų. Tačiau jei jų nevaldysite, gali atsirasti odos infekcijų ar didėti diskomfortas. Svarbu stebėti būklę ir kreiptis į gydytoją, jei ji negerėja. Imdamiesi prevencinių priemonių ir anksti pradėję gydymą galite išvengti komplikacijų ir išsaugoti galūnių odos sveikatą.

Ar tam tikrų amžiaus grupių žmonės nuožvarbomis serga dažniau?

Nuožvarbomis dažniau gali sirgti jaunesni vaikai ir vyresnio amžiaus suaugusieji, nes jų oda gali jautriau reaguoti į žemą temperatūrą. Jei priklausote šioms amžiaus grupėms, simptomus galite pastebėti dažniau, ypač šaltesniu oru. Buvimas šiltai ir sausai padeda sumažinti riziką, todėl pasirūpinkite tinkama apranga ir galūnių apsauga.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis patikimais tarptautiniais sveikatos šaltiniais. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

• NHS — Chilblains — JK nacionalinės sveikatos tarnybos pacientų gidas: simptomai, savipriežiūra (ką daryti ir ko vengti), kada kreiptis.
• DermNet — Chilblains (Pernio) — dermatologų recenzuotas apžvalginis šaltinis: apibrėžimas, priežastys, gydymas, nifedipinas.
• DermNet — Chilblain lupus erythematosus — kada nuožvarbos gali rodyti autoimuninę ligą (raudonąją vilkligę).
• NHS inform (Škotija) — Chilblains — papildomas pacientų informacijos gidas.
• StatPearls (NCBI) — Pernio — klinikinė apžvalga gydytojams: patofiziologija, diagnostika, gydymas.
• Medscape — Pernio — išsami klinikinė medžiaga apie pernio etiologiją ir gydymą.
• Nifedipino RCT (PubMed) — atsitiktinių imčių tyrimas, patvirtinantis nifedipino veiksmingumą gydant nuožvarbas.
• Vikipedija — Nuožvarba — lietuviška termino nuoroda ir bendra apžvalga.

Skubi pagalba ir konsultacijos

• 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
• 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.