Ligos ir sveikata

Persivalgymas: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija.

Persivalgymas yra rimtas valgymo sutrikimas, kuriam būdingas didelio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką, dažnai lydimas kaltės jausmo ir kontrolės sto…

atnaujinta 7 min. skaitymo
Persivalgymas: Simptomai, priežastys, gydymas, prevencija.

Psichogeninis persivalgymas (angl. binge eating disorder) yra valgymo sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys epizodai, kai per trumpą laiką suvalgoma neįprastai daug maisto, jaučiant kontrolės praradimą ir vėliau — kaltę ar gėdą. Tai dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas, ir, skirtingai nei bulimija, po priepuolio nesiimama kompensacinių veiksmų (vėmimo, vidurius laisvinančių vaistų ar alinamo sporto). Svarbu žinoti: tai nėra valios stoka ar charakterio silpnumas, o gydoma psichikos sveikatos būklė. Tinkamas gydymas — visų pirma psichoterapija — padeda atkurti sveiką santykį su maistu.

Straipsnis trumpai

  • Psichogeninis persivalgymas — tai dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas: pasikartojantys epizodai, kai per trumpą laiką suvalgoma neįprastai daug maisto, lydimi kontrolės praradimo jausmo.
  • Tai psichikos sveikatos būklė, o ne valios stoka; skirtingai nei sergant bulimija, po priepuolio nesiimama kompensacinių veiksmų.
  • Prie sutrikimo gali prisidėti emocinis stresas, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai.
  • Pirmo pasirinkimo gydymas — psichoterapija (valdoma savipagalba, vėliau prireikus kognityvinė elgesio terapija); griežtos dietos persivalgymą gali tik sustiprinti.
  • Vaistus skiria tik gydytojas ir paprastai derina su psichoterapija; jokie maisto papildai ar vaistažolės šio sutrikimo negydo.

Simptomai

Psichogeninis persivalgymas yra dažniausiai pasitaikantis valgymo sutrikimas. Priepuoliai kartojasi vidutiniškai bent kartą per savaitę tris mėnesius, lydimi kontrolės praradimo jausmo ir kančios. Skirtingai nei sergant bulimija, po priepuolio nesiimama kompensacinių veiksmų (vėmimo, vidurius laisvinančių vaistų ar alinamo sporto).

Sutrikimas gali pasireikšti tokiais požymiais kaip didelio maisto kiekio suvalgymas per trumpą laiką ir kontrolės praradimo jausmas šių epizodų metu. Po to galite patirti gėdos, kaltės ar pasibjaurėjimo jausmą, kuris gali trukdyti mėgautis maistu ar socialiniais renginiais. Fiziniai požymiai gali būti skrandžio diskomfortas, pilvo pūtimas ar nuovargis po priepuolio. Tai gali lemti nesveiką santykį su maistu, kuriam būdingi persivalgymo ir griežtų dietų ciklai. Emociniai veiksniai, tokie kaip stresas, nuobodulys ar vienatvė, gali paskatinti priepuolį ir sukurti sunkiai įveikiamą ciklą. Dėl gėdos žmogus gali valgyti slapta ar slėpti maistą. Šių požymių atpažinimas yra labai svarbus sprendžiant psichogeninio persivalgymo problemą ir ieškant sveikesnio santykio su maistu. Jei sutinkate su šiais išgyvenimais, ieškoti paramos gali būti svarbus žingsnis sveikimo link.

Priežastys

Psichogeninis persivalgymas gali išsivystyti dėl kelių veiksnių, įskaitant psichologinį, biologinį ir aplinkos poveikį. Emocinis stresas gali sukelti priepuolius, kai maistas tampa paguodos šaltiniu nerimo, liūdesio ar prislėgtumo metu. Genetika taip pat gali būti svarbi: jei šeimoje pasitaiko valgymo sutrikimų, žmogus gali būti labiau linkęs į persivalgymą. Be to, biologinis atsakas į stresą gali sukelti potraukį maistui, taip prisidedant prie sunkiai nutraukiamo ciklo. Aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Pagrindiniai veiksniai yra šie:

  1. Socialinis spaudimas: galite jausti spaudimą atitikti visuomenės grožio standartus, dėl to jaučiatės nevisaverčiai, o tai gali prisidėti prie sutrikimo.
  2. Aplinkos veiksniai: jei aplinkoje lengvai prieinama daug maisto, tai gali didinti priepuolių riziką.
  3. Kultūrinės normos: kultūrinės nuostatos gali nulemti jūsų santykį su maistu ir kūno įvaizdžiu.

Šių veiksnių atpažinimas gali būti pirmas žingsnis siekiant suprasti ir spręsti psichogeninio persivalgymo problemą. Svarbu prisiminti: tai nėra valios stoka ar charakterio silpnumas, o gydoma psichikos sveikatos būklė.

Gydymas

Psichogeninį persivalgymą veiksmingai gydo psichoterapija. Pagal tarptautines gaires (NICE) pirmiausia paprastai siūloma valdoma savipagalba — struktūruota, valgymo sutrikimui pritaikyta programa su trumpais reguliariais specialisto palaikomaisiais susitikimais. Jei jos nepakanka, taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), pritaikyta valgymo sutrikimams; naudinga ir tarpasmeninė psichoterapija (IPT). Mitybą reikėtų koreguoti bendradarbiaujant su gydytoju dietologu, siekiant reguliaraus, neribojančio valgymo — griežtos dietos persivalgymą tik sustiprina.

Vaistai skiriami tik gydytojo ir paprastai derinami su psichoterapija, o ne vietoj jos. JAV vaistų agentūra (FDA) vidutinio ir sunkaus psichogeninio persivalgymo gydymui yra patvirtinusi lizdeksamfetaminą — receptinį stimuliuojantį vaistą, kurį skiria tik gydytojas specialistas ir kuris netinka sergantiems širdies ligomis. Kai kuriais atvejais skiriami antidepresantai (SSRI grupės) ar topiramatas. Jokie maisto papildai ar vaistažolės psichogeninio persivalgymo negydo.

Neįkainojama gali būti ir artimųjų bei paramos grupių parama. Apsupti save suprantančiais žmonėmis, kurie skatina jūsų sveikimą, gali padėti sumažinti izoliacijos ir gėdos jausmą. Svarbu pranešti apie savo poreikius ir sunkiu metu ieškoti palaikymo.

Vaistažolės ir maisto papildai

Nėra jokių vaistažolių ar maisto papildų, kurių veiksmingumas gydant psichogeninį persivalgymą būtų moksliškai įrodytas. Kai kurie populiarūs svorio metimo papildai (pvz., Garcinia cambogia, žaliosios arbatos ekstraktas) gali būti pavojingi kepenims, o jonažolė sąveikauja su daugeliu vaistų. Bet kokius simptomus reikia aptarti su gydytoju, o ne gydytis savarankiškai.

Prevencija

Užkertant kelią psichogeniniam persivalgymui gali padėti sveikas santykis su maistu ir savo kūnu. Šie įpročiai gali sumažinti riziką, tačiau jei priepuoliai jau kartojasi, savipagalbos nepakanka — būtina kreiptis į specialistą. Štai trys strategijos, kurios gali padėti:

  1. Praktikuokite sąmoningą valgymą: dėmesį sutelkite į valgį, neblaškydami dėmesio. Mėgaukitės kiekvienu kąsniu ir įsiklausykite į organizmo alkio ir sotumo signalus. Šis suvokimas gali padėti mėgautis maistu ramiau.
  2. Nustatykite reguliarų valgymo laiką: sukurkite pastovų valgymo grafiką. Kai valgote reguliariai, organizmas žino, kada tikėtis maisto, todėl sumažėja noras suvalgyti daug dėl didelio alkio.
  3. Kurkite susidorojimo mechanizmus: raskite su maistu nesusijusios veiklos stresui ar emocijoms valdyti. Nesvarbu, ar tai pasivaikščiojimas, jogos pratimai, ar dienoraščio rašymas — sveiki būdai gali padėti susidoroti su jausmais nesikreipiant į maistą.

Dažnai užduodami klausimai

Kaip psichogeninis persivalgymas veikia fizinę sveikatą ilguoju laikotarpiu?

Psichogeninis persivalgymas ilgainiui gali paveikti fizinę sveikatą. Gali padidėti nutukimo ir su juo susijusių ligų, pavyzdžiui, diabeto ar širdies ligų, rizika. Gali nukentėti ir virškinimo sistema, pasireikšti tokių problemų kaip rūgšties refliuksas ar virškinamojo trakto sutrikimai. Be to, gali pasireikšti nuovargis ir sumažėti energijos lygis, todėl bus sunkiau išlikti aktyviems. Anksti pradėjus gydymą šios rizikos mažėja, o bendra gyvenimo kokybė ir savijauta gerėja.

Ar psichogeninis persivalgymas gali sukelti kitų psichikos sveikatos sutrikimų?

Psichogeninis persivalgymas dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Toks elgesys neretai sukelia gėdos, kaltės ar nerimo jausmus, kurie gali peraugti į depresiją ar nerimo sutrikimus. Galima susidurti su žema savigarba ar socialine izoliacija, todėl būklę tampa sunkiau valdyti. Anksti pradėję spręsti problemą, galite išvengti šių susijusių sunkumų ir palaikyti bendrą psichinę gerovę. Nedvejodami kreipkitės pagalbos, jei jums jos reikia.

Ar yra specifinių demografinių grupių, labiau linkusių į persivalgymą?

Tam tikros demografinės grupės gali būti labiau linkusios į psichogeninį persivalgymą. Tyrimai rodo, kad moterys, ypač vėlyvosios paauglystės ir ankstyvosios pilnametystės, gali dažniau susidurti su šiuo sutrikimu. Be to, didesnė rizika gali kilti asmenims, susiduriantiems su psichikos sveikatos sunkumais, pavyzdžiui, nerimu ar depresija. Tam įtakos gali turėti socialinis spaudimas, kultūriniai veiksniai ir net genetika. Šių veiksnių supratimas gali padėti atpažinti problemą ir prireikus kreiptis pagalbos.

Kokį vaidmenį polinkiui į persivalgymą atlieka genetika?

Genetika gali turėti reikšmingą įtaką polinkiui į psichogeninį persivalgymą. Jei šeimos nariai susiduria su panašiomis problemomis, tai gali rodyti genetinį polinkį. Tam tikri genai gali turėti įtakos smegenų reakcijai į maistą ir gebėjimui reguliuoti apetitą. Tai reiškia, kad persivalgymas nėra tik valios reikalas — biologiniai veiksniai gali turėti įtakos tam, kaip reaguojate į maistą.

Kaip šeimos parama gali padėti atsigauti nuo persivalgymo?

Šeimos parama gali labai padėti pasveikti nuo psichogeninio persivalgymo. Kai artimieji supranta, ką išgyvenate, jie gali sukurti saugią ir globojančią aplinką. Jie gali skatinti sveikus įpročius, teikti emocinę paramą ir kartu su jumis pasidžiaugti pažanga. Dalyvaudami jie padeda jaustis mažiau izoliuotiems ir labiau motyvuotiems. Jų supratimas ir kantrybė gali būti labai svarbūs, kad galėtumėte susitelkti į gydymą ir sveikesnio santykio su maistu kūrimą.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis oficialiais Lietuvos ir tarptautinių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →