Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi ne tik įprasti nuotaikos kitimai, o ryškūs nuotaikos, energijos ir aktyvumo svyravimai: emociniai pakilimai (manija arba hipomanija) ir nuosmukiai (depresija). Šie epizodai gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendram funkcionavimui. Svarbu suprasti ne tik akivaizdžius nuotaikos pokyčius, bet ir epizodus sukeliančius veiksnius, jų poveikį kasdienei veiklai bei galimas priežastis.
Bipolinis sutrikimas yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti psichikos sveikatos būklė. Jos išgydyti negalima, tačiau tinkamas, nuoseklus gydymas leidžia daugumai žmonių valdyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptariami simptomai, sutrikimo tipai, priežastys, gydymo galimybės ir atkryčio profilaktika.
Straipsnis trumpai
- Bipoliniam sutrikimui būdingi ryškūs nuotaikos, energijos ir aktyvumo svyravimai — maniakiniai ar hipomaniakiniai pakilimai ir depresijos nuosmukiai, kurie turi įtakos kasdieniam funkcionavimui.
- Skiriami du pagrindiniai tipai: bipolinis I tipas (su pilnos manijos epizodu) ir bipolinis II tipas (hipomanija ir didžiosios depresijos epizodai).
- Tiksli priežastis nežinoma; manoma, kad reikšmės turi paveldimumas, smegenų veiklos bei neuromediatorių ypatumai ir aplinkos veiksniai.
- Tai lėtinė, visą gyvenimą trunkanti būklė — išgydyti jos negalima, tačiau tinkamas gydymas (vaistai, psichoterapija, gyvenimo būdas) leidžia daugumai žmonių gyventi visavertį gyvenimą.
- Pagrindiniai vaistai yra nuotaikos stabilizatoriai (ličio preparatai — „auksinis standartas“) ir atipiniai antipsichotikai; antidepresantai skiriami atsargiai ir niekada vieni, nes be stabilizatoriaus gali sukelti maniją.
- Bipolinis sutrikimas susijęs su padidėjusia savižudybės rizika — esant minčių apie savižudybę būtina nedelsiant kreiptis pagalbos (112 arba Vilties linija 116 123).
Simptomai
Bipolinio sutrikimo simptomai pasireiškia ryškiais nuotaikos, energijos ir aktyvumo svyravimais — maniakiniais arba hipomaniakiniais pakilimais ir depresijos nuosmukiais. Maniakinių ar hipomaniakinių fazių metu žmonės gali jaustis pernelyg energingi, euforiški arba irzlūs, gali impulsyviai elgtis, pavyzdžiui, išlaidauti ar užsiimti rizikinga veikla. Mintys gali blaškytis, todėl gali būti sunku susikaupti. Depresijos epizodų metu žmonės gali jaustis beviltiški, apatiški ar prislėgti, prarasti susidomėjimą anksčiau mėgstama veikla ir kovoti su bevertiškumo ar kaltės jausmu. Miego režimas gali smarkiai pasikeisti, kai kurie gali miegoti per daug arba per mažai, o tai turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti mišrūs epizodai, kai vienu metu pasireiškia ir manijos, ir depresijos simptomai, todėl gali padidėti nerimas ir dirglumas. Šių simptomų atpažinimas yra labai svarbus norint kreiptis pagalbos ir veiksmingai valdyti sutrikimą. Jei įtariate, kad jums ar jūsų pažįstamam žmogui pasireiškia šie simptomai, nedvejodami kreipkitės į gydytoją pagalbos ir patarimų.
Bipolinio sutrikimo tipai
Skiriami du pagrindiniai tipai. Bipolinis I tipas pasižymi bent vienu pilnos manijos epizodu — ryškiai pakilusi ar dirgli nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, padidėjęs aktyvumas, kartais sutrikdantys kasdienį gyvenimą ar lydimi psichozės. Bipolinis II tipas apima švelnesnius hipomanijos epizodus ir bent vieną didžiosios depresijos epizodą; šio tipo žmonės dažnai ilgiau išgyvena depresiją. Hipomanija nuo manijos skiriasi tuo, kad yra lengvesnė ir paprastai stipriai nesutrikdo funkcionavimo. Bet kurio tipo diagnozę nustato gydytojas psichiatras.
Priežastys
Tiksli bipolinio sutrikimo priežastis nežinoma. Manoma, kad reikšmės turi sudėtinga genetinių, neurobiologinių ir aplinkos veiksnių sąveika: paveldimumas (bipolinis sutrikimas šeimoje didina riziką), smegenų veiklos bei neuromediatorių (pavyzdžiui, dopamino) ypatumai ir aplinkos veiksniai. Stresą keliantys gyvenimo įvykiai ar traumuojantys išgyvenimai, pavyzdžiui, potrauminė patirtis ar netektis, gali sukelti nuotaikos epizodus. Be to, simptomus gali sustiprinti paauglystės hormonų pokyčiai arba svarbūs gyvenimo pokyčiai — pavyzdžiui, gimdymas gali būti susijęs su nuotaikos epizodais (žr. pogimdyminė depresija). Labai svarbu žinoti, kaip šie veiksniai gali paveikti jūsų nuotaiką.
Gydymas
Bipolinis sutrikimas gydomas derinant vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo priemones. Pagrindiniai vaistai yra nuotaikos stabilizatoriai — ličio preparatai laikomi „auksiniu standartu“ (ypač atkryčiams išvengti ir savižudybės rizikai mažinti), taip pat valproatas ir lamotriginas (pastarasis dažniau bipolinei depresijai). Naudojami ir atipiniai antipsichotikai (kvetiapinas, aripiprazolas, olanzapinas, risperidonas).
Svarbu: antidepresantai bipoliniam sutrikimui skiriami atsargiai ir niekada vieni — vartojami be nuotaikos stabilizatoriaus jie gali sukelti maniją. Valproatas netinka nėščioms ar vaisingo amžiaus moterims dėl didelės žalos vaisiui rizikos — tokiu atveju gydytojas parenka kitą vaistą. Vaistus, jų derinį ir dozes visada parenka tik gydytojas; nutraukti ar keisti vaistus savavališkai negalima — tai gali sukelti atkrytį. Vaistus svarbu vartoti net pasijutus geriau.
Iš psichoterapijų veiksmingos kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė ir socialinio ritmo terapija bei psichoedukacija, padedanti pačiam žmogui ir jo artimiesiems atpažinti ankstyvuosius epizodų požymius. Reguliarūs užsiėmimai su licencijuotu terapeutu gali suteikti paramą ir rekomendacijas.
Be vaistų ir terapijos, savijautai svarbūs ir gyvenimo būdo pokyčiai. Pirmenybę teikite miegui, laikykitės subalansuotos mitybos ir reguliariai mankštinkitės. Labai svarbu vengti narkotikų ir alkoholio, nes jie gali sukelti nuotaikos epizodus. Stiprus draugų ir šeimos paramos tinklas taip pat gali padėti įveikti bipolinio sutrikimo iššūkius.
Atkryčio (epizodų) profilaktika
Bipolinis sutrikimas yra lėtinė būklė, tačiau nuoseklus gydymas ir tam tikri įpročiai padeda sumažinti nuotaikos epizodų (atkryčių) tikimybę. Labai svarbu laikytis nuoseklios dienotvarkės: reguliarus miego režimas, subalansuotas maistas ir kasdienės veiklos planavimas gali padėti stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti epizodus sukeliančių veiksnių skaičių. Ryšių palaikymas su palaikančiais draugais ir šeima gali tapti stipriu emocinio saugumo tinklu. Dalijimasis savo jausmais ar rūpesčiais ir atviro bendravimo skatinimas gali sustiprinti paramą. Taip pat labai svarbu valdyti stresą. Į kasdienį gyvenimą įtraukdami atsipalaidavimo technikas, tokias kaip dėmesingas įsisąmoninimas, joga ar gilaus kvėpavimo pratimai, galite išlikti ramesni sunkiais laikais. Svarbu stebėti savo nuotaikos pokyčius — dienoraščio rašymas arba nuotaikos stebėjimo programėlių naudojimas gali padėti nustatyti dėsningumus ir ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus. Pastebėję pokyčius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Galiausiai reguliarūs apsilankymai pas gydytoją leidžia laiku pakoreguoti gydymo planą ir gauti vertingų patarimų.
Dažnai užduodami klausimai
Ar bipolinį sutrikimą galima išgydyti?
Ne, bipolinio sutrikimo išgydyti negalima — tai lėtinė, visą gyvenimą trunkanti būklė. Tačiau tinkamas ir nuoseklus gydymas leidžia daugumai žmonių valdyti simptomus, sumažinti epizodų dažnį bei sunkumą ir gyventi visavertį gyvenimą. Labai svarbu tęsti gydytojo paskirtą gydymą net ir tada, kai jaučiatės gerai, o vaistus keisti ar nutraukti tik pasitarus su gydytoju.
Ar bipolinis sutrikimas gali būti diagnozuotas vaikams ir paaugliams?
Taip, bipolinį sutrikimą galima diagnozuoti vaikams ir paaugliams, tačiau tai gali būti sudėtinga. Galite pastebėti nuotaikų svyravimus, kurie atrodo tipiški jų amžiui, tačiau kai šie svyravimai yra ekstremalūs ir trikdantys, laikas kreiptis į gydytoją. Jis, atsižvelgdamas į šeimos istoriją ir kitus veiksnius, gali įvertinti vaiko elgesį per tam tikrą laiką ir nustatyti, ar tikslinga nustatyti diagnozę. Ankstyvoji intervencija gali būti labai svarbi.
Kaip bipolinis sutrikimas veikia santykius ir socialinį gyvenimą?
Bipolinis sutrikimas gali labai paveikti jūsų santykius ir socialinį gyvenimą. Gali pasireikšti intensyvi nuotaikų kaita, todėl draugams ir šeimos nariams būna sunku suprasti jūsų elgesį. Maniakinių fazių metu galite pasirodyti pernelyg entuziastingas ar rizikingas, o depresijos epizodai gali sukelti uždarumą ir izoliaciją. Šis nenuoseklumas gali kelti įtampą, nesusipratimus ir įtemptus ryšius, todėl dažnai jausitės vieniši ir nesuprasti. Atviras bendravimas ir parama gali padėti įveikti šiuos iššūkius.
Ar yra konkrečių gyvenimo būdo pokyčių, galinčių padėti?
Taip, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti nuotaiką ir bendrą savijautą, tačiau jie nepakeičia gydytojo paskirto gydymo. Naudinga teikti pirmenybę reguliariems fiziniams pratimams, kurie gali pagerinti nuotaiką ir energijos lygį. Taip pat labai svarbu laikytis pastovaus miego grafiko — tai padeda stabilizuoti emocijas. Subalansuota mityba gali prisidėti prie geresnės savijautos. Stresą gali sumažinti dėmesingas įsisąmoninimas arba atsipalaidavimo technikos. Palaikydami ryšius su palaikančiais draugais ir šeimos nariais taip pat galite jaustis labiau suprasti ir padrąsinti.
Ką daryti, jei žmogų ištiko bipolinis epizodas?
Jei pastebėjote, kad kam nors pasireiškė bipolinis epizodas, svarbu išlikti ramiems ir palaikyti. Kreipkitės į žmogų švelniai ir venkite konfrontacijos. Išklausykite, ką jis sako, ir nesmerkdami patvirtinkite jo jausmus. Paraginkite padaryti pertrauką arba užsiimti raminančia veikla. Jei reikia, padėkite susisiekti su gydytoju arba patikimu žmogumi. Visada teikite pirmenybę saugumui. Jei kyla minčių apie savižudybę arba elgesys tampa pavojingas, nedelsdami kreipkitės pagalbos — skambinkite 112 arba visą parą veikiančia Vilties linija 116 123.
Ar yra ryšys tarp bipolinio sutrikimo ir kūrybiškumo?
Gali būti, kad yra ryšys tarp bipolinio sutrikimo ir padidėjusio kūrybiškumo. Kai kurie tyrimai rodo, kad intensyvios emocijos ir svyruojančios nuotaikos gali paskatinti meninę raišką. Tačiau svarbu prisiminti, kad ne visi, sergantys bipoliniu sutrikimu, patiria šį ryšį, o kūrybiškumas gali pasireikšti įvairiai, nepriklausomai nuo psichikos sveikatos būklės. Be to, maniakiniai epizodai nėra „naudingi“ — jie gali būti pavojingi, todėl būklę visada svarbu gydyti.
Kada kreiptis pagalbos nedelsiant
Kada kreiptis pagalbos nedelsiant. Bipolinis sutrikimas susijęs su padidėjusia savižudybės rizika. Jei jums ar artimam žmogui kyla minčių apie savižudybę arba būklė tampa pavojinga, nedelsdami kreipkitės pagalbos: skambinkite 112 arba visą parą veikiančia Vilties linija 116 123. Pagalbos kreiptis nėra gėda — tai svarbus žingsnis.
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis autoritetingomis tarptautinėmis gairėmis ir oficialiais Lietuvos institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Patikimi šaltiniai
- NICE CG185 – Bipolar disorder: assessment and management — JK gairės: diagnostika ir gydymas, įsk. įspėjimus dėl antidepresantų.
- CANMAT/ISBD 2018 gairės (Yatham ir kt.) — tarptautinės gydymo gairės: pirmos eilės vaistai (litis, kvetiapinas, lamotriginas).
- NHS – Bipolinis sutrikimas: gydymas — pacientui suprantamas paaiškinimas, kad liga nepagydoma, bet valdoma.
- MSD vadovas – Bipoliniai sutrikimai — tipai, savižudybės rizika, priežastys.
- VVKT vaistų informacijos sistema (vapris) — Lietuvos vaistų registras ir saugumo informacija (pvz., valproatas).
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.
- E. sveikatos portalas — asmeninė medicininė istorija, e. receptai.
Skubi pagalba ir konsultacijos
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
