Medicinos Naujienos
Ligos ir sveikata

Refliuksas: simptomai, priežastys, gydymas

Refliuksas, dar vadinamas gastroezofaginio refliukso liga (GERL), - tai būklė, kai skrandžio rūgštis grįžta atgal į stemplę ir sukelia tokius simptomus kaip rė…

atnaujinta 10 min. skaitymo
Refliuksas: simptomai, priežastys, gydymas

Refliuksas, dar vadinamas gastroezofaginio refliukso liga (GERL), – tai būklė, kai skrandžio rūgštis grįžta atgal į stemplę ir sukelia tokius simptomus kaip rėmuo ir diskomfortas krūtinėje. Jei kada nors patyrėte tą nemalonų deginimo pojūtį, ši būklė jums gali būti pažįstama. Norint refliuksą veiksmingai valdyti, svarbu suprasti jo simptomus, priežastis ir žinoti, kada jis nepavojingas, o kada būtina kreiptis į gydytoją. Daugumai žmonių labiausiai padeda paprasti gyvensenos pokyčiai ir, esant dažniems simptomams, rūgštį slopinantys vaistai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausius refliukso simptomus, priežastis, pavojaus požymius ir įrodymais pagrįstus gydymo bei prevencijos būdus.

Straipsnis trumpai

  • Dažni refliukso simptomai – rėmuo ir regurgitacija; jei kartu pasireiškia rijimo sunkumas, svorio kritimas, kraujavimas iš virškinimo trakto, mažakraujystė ar simptomai pirmą kartą atsiranda vyresniame amžiuje, būtina skubi gydytojo apžiūra ir endoskopija.
  • Esant dažniems tipiniams simptomams be pavojaus požymių pirmaeilis gydymas yra protonų siurblio inhibitoriai (PPI) – paprastai 8 savaičių kursas kartą per dieną prieš valgį; praėjus simptomams, kartu su gydytoju verta PPI bandyti nutraukti ar sumažinti dozę.
  • Geriausiai įrodymais pagrįstos gyvensenos priemonės yra svorio mažinimas (esant antsvoriui) ir lovos galvūgalio pakėlimas ~10–20 cm naktiniams simptomams; padeda ir metimas rūkyti bei mažesnės porcijos.
  • „Trigerinių“ maisto produktų vengimas naudingas tik tiems, kuriems jie aiškiai sukelia simptomus – verta stebėti savo reakciją, o ne automatiškai atsisakyti visko.
  • „Natūralios priemonės“, tokios kaip obuolių sidro actas, refliukso negydo ir gali pakenkti; mokslinių įrodymų jų naudai trūksta.
  • Diagnozei prireikus atliekama viršutinė endoskopija ar pH stebėsena; bario rijimo tyrimas refliuksui patvirtinti neskiriamas.

Refliukso simptomų supratimas

Refliukso simptomai gali smarkiai paveikti jūsų kasdienį gyvenimą. Dažniausiai pasitaikantis simptomas yra rėmuo, kuris gali būti panašus į deginimo pojūtį krūtinėje po valgio ar atsigulus. Taip pat gali pasireikšti regurgitacija, kai skrandžio turinys grįžta atgal į gerklę ar burną, dažnai palikdamas kartaus ar rūgštaus skonio prieskonį. Gali atsirasti rijimo sunkumų, vadinamoji disfagija, todėl valgyti gali būti nepatogu, o maistas gali įstrigti gerklėje. Nuolatinis kosulys, ypač naktį arba po valgio, gali trikdyti jūsų miegą ir kasdienę veiklą. Be to, dėl skrandžio rūgšties dirginimo gali skaudėti gerklę ar atsirasti švokštimas. Taip pat galite susidurti su pilvo pūtimu ir gausiu atpylimu, dėl kurių atsiranda nepraeinantis pilnumo jausmas. Kai kuriais atvejais refliukso simptomai gali sukelti pykinimą. Jei kurį nors iš šių simptomų patiriate dažnai, svarbu atkreipti dėmesį, nes jie gali turėti įtakos jūsų gyvenimo kokybei. Šių simptomų supratimas gali padėti nustatyti, kada laikas kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kada kreiptis nedelsiant: pavojaus požymiai

Dažnas rėmuo paprastai nėra pavojingas, tačiau kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnę ligą (pvz., stemplės susiaurėjimą, Bareto stemplę ar net stemplės vėžį) ir reikalauja skubaus gydytojo įvertinimo bei endoskopijos. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei kartu su rėmeniu pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

  • rijimo sunkumas ar skausmas ryjant, maisto „strigimo“ pojūtis;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas;
  • vėmimas krauju arba juodos, dervos spalvos išmatos (kraujavimo iš virškinimo trakto požymiai);
  • nuolatinis vėmimas;
  • mažakraujystė (nustatyta kraujo tyrimu);
  • pirmą kartą atsiradę nuolatiniai refliukso simptomai vyresniame amžiuje (paprastai >50–55 m.).

Tokiais atvejais nepradėkite savigydos – būtina endoskopija rimtoms ligoms atmesti.

Dažniausios refliukso priežastys

Refliukso simptomai gali atsirasti dėl keleto priežasčių, kurios sutrikdo virškinimo sistemos veiklą. Susilpnėjęs apatinis stemplės sfinkteris (LES) gali sukelti rėmenį ir regurgitaciją, nes nebepajėgia sulaikyti skrandžio rūgšties stemplėje. Dėl per didelio skrandžio rūgšties kiekio gali padidėti spaudimas, kuris stumia rūgštį į stemplę; tai gali būti susiję su tokiomis ligomis kaip gastritas ar skrandžio (pepsinė) opa. Ilgalaikis rūgšties poveikis taip pat gali pažeisti gleivinę ir sukelti skrandžio eroziją. Nutukimas didina refliukso riziką, nes dėl jo pilvas patiria papildomą spaudimą, todėl rūgštis lengviau patenka į stemplę. Stemplinės angos (hiatalinė) išvarža, kai skrandžio dalis išstumiama pro diafragmą, taip pat gali sustiprinti refliukso simptomus. Tam tikri vaistai, įskaitant be recepto parduodamus nuskausminamuosius, raminamuosius ir kraujospūdį mažinančius vaistus, gali atpalaiduoti LES ir sustiprinti refliukso epizodus. Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali atpalaiduoti LES, o auganti gimda gali spausti skrandį. Skirtingai nei skrandžio opos atveju, bakterija Helicobacter pylori refliukso nesukelia – ryšys netgi atvirkštinis, todėl vien dėl refliukso jos tirti ar naikinti nereikia. Šių priežasčių supratimas gali padėti nustatyti galimus refliuksą sukeliančius veiksnius.

Gyvensenos veiksniai, turintys įtakos refliuksui

Jūsų kasdieniai įpročiai gali turėti didelę įtaką refliukso simptomų sunkumui. Pateikiame pagrindinius gyvenimo būdo veiksnius, į kuriuos verta atsižvelgti siekiant sumažinti diskomfortą ir pagerinti savijautą:

  • Svorio reguliavimas: svorio mažinimas turintiems antsvorį ar nutukimą yra viena geriausiai įrodymais pagrįstų priemonių, nes svorio perteklius slegia skrandį ir didina refliukso tikimybę.
  • Lovos galvūgalio pakėlimas: naktiniams simptomams labai padeda pakelti lovos galvūgalį maždaug 10–20 cm; vien pagalvių kėlimas po galva nepadeda.
  • Valgymo laikas: gausus valgymas ar užkandžiavimas prieš miegą gali sustiprinti simptomus. Stenkitės paskutinį kartą pavalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego.
  • Mitybos pasirinkimai: atskirų produktų (aštrių, riebių, citrusinių, šokolado, kofeino, gazuotų gėrimų) vengimas naudingas tik tiems, kuriems jie aiškiai sukelia simptomus. Stebėkite savo reakciją, o ne automatiškai atsisakykite visko.
  • Fizinis aktyvumas: reguliari fizinė veikla gali palengvinti virškinimą, tačiau intensyvios treniruotės iškart po valgio gali sukelti simptomus – pasirinkite treniruočių laiką protingai.
  • Streso lygis: didelė įtampa gali sukelti arba sustiprinti refliukso simptomus. Apsvarstykite galimybę į kasdienybę įtraukti atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, meditaciją ar jogą.

Refliukso diagnozė

Nustatant refliukso diagnozę paprastai derinama ligos istorija, simptomai ir, prireikus, specialūs tyrimai. Sveikatos priežiūros specialistas pirmiausia gali klausinėti apie simptomus, jų pasireiškimo laiką, dažnumą ir veiksnius, kurie juos sukelia ar sustiprina. Tada gydytojas gali peržiūrėti jūsų ligos istoriją, įskaitant ankstesnes virškinamojo trakto problemas ar operacijas, taip pat vartojamus vaistus, galinčius sukelti refliuksą. Esant tipiniams simptomams be pavojaus požymių, neretai pradedama nuo empirinio gydymo, o tyrimai skiriami pagal poreikį. Dažniausias instrumentinis tyrimas yra viršutinė endoskopija, kurios metu per gerklę įkišamas plonas lankstus vamzdelis su kamera, kad būtų galima apžiūrėti stemplę ir skrandį dėl rūgšties sukelto pažeidimo ar uždegimo; ji ypač svarbi esant pavojaus požymiams. Taip pat gali būti atliekamas pH stebėsenos tyrimas, kurio metu per 24 valandas matuojamas rūgštingumas stemplėje. Bario rijimo (rentgeno) tyrimas refliuksui patvirtinti neatliekamas – jis skiriamas tik įtariant anatominius pokyčius, pvz., stemplės susiaurėjimą ar stemplinės angos išvaržą. Šie metodai padeda gydytojui tiksliai diagnozuoti refliuksą ir sudaryti individualų gydymo planą.

Refliukso gydymo galimybės

Diagnozavus refliuksą, įvairios gydymo galimybės gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Štai pagrindiniai gydymo būdai:

  • Vaistai: be recepto parduodami antacidiniai vaistai tinka epizodiniam, retam rėmeniui greitai numalšinti. Esant dažniems tipiniams simptomams (be pavojaus požymių) pirmaeilis gydymas yra protonų siurblio inhibitoriai (PPI, pvz., omeprazolis, ezomeprazolis, pantoprazolis) – paprastai 8 savaičių kursas kartą per dieną, 30–60 min. prieš pirmą valgį. H2 blokatoriai (pvz., famotidinas) yra silpnesnė alternatyva. Praėjus simptomams, kartu su gydytoju verta bandyti PPI nutraukti arba sumažinti iki mažiausios veiksmingos dozės; ilgalaikis vartojimas tęsiamas tik esant aiškiai indikacijai (pvz., sunkus stemplės uždegimas, Bareto stemplė).
  • Mitybos pokyčiai: venkite produktų, kurie jums sukelia simptomus (dažnai – šokolado, kofeino, rūgščių vaisių, riebaus ir aštraus maisto). Valgymas mažesnėmis porcijomis taip pat padeda.
  • Svorio valdymas: net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali labai sumažinti simptomus. Tai padaryti padeda subalansuota mityba ir reguliari mankšta.
  • Galvos pakėlimas miegant: lovos galvūgalio pakėlimas maždaug 10–20 cm padeda išvengti skrandžio rūgšties grįžimo į stemplę nakties metu. Šiam tikslui galite naudoti blokelius po lovos kojomis arba pleištinę pagalvę po liemeniu.
  • Mesti rūkyti: metimas rūkyti gali labai pagerinti refliukso simptomus, nes rūkymas silpnina apatinį stemplės sfinkterį.
  • Operacija: retais atvejais, kai simptomai sunkūs ir nepasiduoda vaistams arba nustatomas sunkus stemplės uždegimas, gali būti svarstoma antirefliuksinė operacija (fundoplikacija). Sprendimą priima gydytojas po išsamių tyrimų.

Kiekvieno žmogaus patirtis sergant refliuksu gali skirtis, todėl tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Būtinai pasitarkite su savo gydytoju dėl geriausio gydymo plano, pritaikyto jūsų poreikiams.

Refliukso simptomų prevencija

Norint išvengti refliukso simptomų, reikia aktyviai keisti gyvenimo būdą. Geriausiai moksliniais įrodymais pagrįstos gyvensenos priemonės yra dvi: svorio mažinimas (jei yra antsvoris ar nutukimas) ir lovos galvūgalio pakėlimas 10–20 cm naktiniams simptomams. Taip pat padeda mesti rūkyti, valgyti mažesnėmis porcijomis ir nevalgyti likus 2–3 val. iki miego. Atskirų „trigerinių“ maisto produktų (aštrių, riebių, citrusinių, šokolado, kofeino, gazuotų gėrimų) vengimas naudingas tiems, kuriems jie aiškiai sukelia simptomus – verta stebėti savo reakciją, o ne automatiškai atsisakyti visko.

Atkreipkite dėmesį į savo valgymo įpročius: kruopštus maisto kramtymas ir neskubėjimas valgant gali palengvinti virškinimą ir padėti atpažinti sotumą, taip išvengiant persivalgymo. Venkite atsigulti iš karto po valgio – prieš atsiguldami palaukite bent 2–3 valandas. Reguliarūs fiziniai pratimai gali būti naudingi, tačiau venkite intensyvių treniruočių iš karto po valgio. Galiausiai refliukso simptomus gali palengvinti veiksmingas streso valdymas – į kasdienį gyvenimą verta įtraukti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar gilaus kvėpavimo pratimai. Jei norite plačiau susipažinti su susijusiomis būklėmis, skaitykite apie virškinimo sutrikimus.

Dažnai užduodami klausimai

Ar refliuksas gali sukelti kitų sveikatos komplikacijų?

Taip, refliuksas gali sukelti kitų sveikatos komplikacijų, jei jis nėra tinkamai valdomas. Galite susidurti su tokiomis problemomis kaip ezofagitas (stemplės uždegimas) arba Bareto stemplės liga, kuri gali padidinti vėžio riziką. Lėtinis refliuksas taip pat gali prisidėti prie kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, astmos, nes rūgštis dirgina kvėpavimo takus. Todėl ilgai trunkantis ar sunkus refliuksas turėtų būti įvertintas gydytojo – kartais rekomenduojama endoskopija Bareto stemplei atmesti ir, jei reikia, sekti. Svarbu anksti atkreipti dėmesį į bet kokius simptomus, kad ateityje išvengtumėte šių galimų komplikacijų.

Ar refliuksas dažnesnis tam tikrose amžiaus grupėse?

Taip, refliuksas gali būti dažnesnis tam tikrose amžiaus grupėse. Dažnai jis pasireiškia kūdikiams ir vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Kūdikių virškinimo sistema dar tik vystosi, o vyresnio amžiaus suaugusiesiems su amžiumi susiję pokyčiai gali turėti įtakos stemplės veiklai. Verta atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą vyresniame amžiuje atsiradę nuolatiniai simptomai reikalauja gydytojo įvertinimo. Jei priklausote šioms grupėms, svarbu stebėti simptomus ir pasitarti su gydytoju kilus abejonių.

Ar stresas gali sukelti refliukso simptomus?

Taip, stresas gali sukelti ar sustiprinti refliukso simptomus. Patiriant stresą organizmas gali reaguoti įvairiais būdais, įskaitant padidėjusį jautrumą diskomfortui ir raumenų įtampą, o tai gali turėti įtakos savijautai. Galite pastebėti, kad stresinės situacijos sukelia arba sustiprina jūsų simptomus. Streso valdymas pasitelkiant atsipalaidavimo technikas, mankštą ar pokalbį su artimu žmogumi gali padėti sušvelninti šias problemas ir sumažinti diskomfortą.

Ar yra natūralių vaistų nuo refliukso?

Patikimų mokslinių įrodymų, kad „natūralios priemonės“ gydytų refliuksą, trūksta. Geriausiai pagrįstos paprastos priemonės yra ne žolelės, o gyvensenos pokyčiai: svorio mažinimas turintiems antsvorio, lovos galvūgalio pakėlimas naktiniams simptomams ir paskutinis valgis likus 2–3 val. iki miego. Po valgio sukramtyta becukrė kramtomoji guma gali laikinai sumažinti rūgštingumą stemplėje, nes padidina seilėtekį ir rijimą. Atsargiai su obuolių sidro actu – įrodymų, kad jis padeda, nėra, jis pats yra rūgštus, gali pabloginti simptomus ir ardyti dantų emalį. Imbieras gali padėti nuo pykinimo, bet refliukso simptomų nemažina ir kai kuriems jį net sustiprina. Jei simptomai dažni ar nepraeina, kreipkitės į gydytoją.

Kuo refliuksas skiriasi nuo rėmens?

Refliuksas ir rėmuo nėra tas pats. Refliuksas pasireiškia, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę ir gali sukelti diskomfortą. Rėmuo yra specifinis refliukso simptomas, kuriam būdingas deginimo pojūtis krūtinėje. Taigi, nors rėmuo dažnai atsiranda dėl refliukso, ne kiekvienas refliukso epizodas sukelia rėmenį. Šio skirtumo supratimas gali padėti geriau valdyti simptomus.

Šaltiniai ir daugiau informacijos

Ši informacija parengta remiantis tarptautinių gastroenterologijos gairių ir oficialių institucijų duomenimis. Konkrečioms situacijoms — visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Patikimi šaltiniai

Skubi pagalba ir konsultacijos

  • 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
  • 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.

Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Daugiau iš „Ligos ir sveikata"

Visi straipsniai →