Norint nustatyti negalią Lietuvoje, 2025 metais remiamasi aiškiai reglamentuotu medicininių kriterijų aprašu. Negalia (anksčiau vadinta neįgalumu) nustatoma tik esant įrodytam funkcinių gebėjimų sutrikimui, kurį sukelia konkreti liga arba kelių ligų kombinacija. Nuo 2024 m. sausio 1 d. procesą vykdo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ASNTA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, perėmusi buvusios NDNT funkcijas. Vertinama tiek žmogaus sveikatos būklė, tiek gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje, dirbti ir gyventi savarankiškai.
Ligų grupės, dėl kurių gali būti skiriamas neįgalumas
Yra 15 pagrindinių ligų grupių, į kurias suskirstyti sutrikimai vertinami nustatant bazinį darbingumą. Tarp jų:
- Nervų sistemos ligos, įskaitant Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, epilepsiją, Alzheimerio ligą ir insultą. Jos lemia motorikos, atminties ir koordinacijos sutrikimus.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, autizmas, ankstyvoji demencija. Šios būklės riboja bendravimą, savarankiškumą ir darbingumą.
- Kvėpavimo sistemos ligos, tokios kaip LOPL, bronchinė astma, plaučių fibrozė. Dėl kvėpavimo nepakankamumo ženkliai sumažėja ištvermė.
- Kraujotakos ligos, tarp jų lėtinis širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, hipertenzija su komplikacijomis ir poinsultinės būklės.
- Judamojo aparato ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, osteoartritas, stuburo išvaržos ir raumenų degeneracija. Dėl šių būklių žmogus patiria skausmą ir judėjimo ribojimus.
- Onkologinės ligos: plaučių, krūties, žarnyno vėžys, kraujo sistemos navikai. Dažnai negalia skiriama ne tik dėl ligos, bet ir dėl gydymo sukeltų ilgalaikių pasekmių.
- Kitos svarbios grupės: akių, ausų, virškinimo, urogenitalinės, endokrininės, infekcinės, odos, kraujo ligos ir traumos.
Kaip nustatomas neįgalumo lygis?
Po 2024 m. reformos vertinimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia nustatomas bazinis dalyvumas procentais (nuo 0 iki 100), įvertinant visas ligas, traumas ir jų padarinius žmogaus organizmo funkcijoms. Jei yra kelios diagnozės, bazinis dalyvumas gali būti koreguojamas pagal specialius koeficientus — pavyzdžiui, jei papildomas sutrikimas vertinamas 30–45 %, pagrindinis rodiklis dauginamas iš koeficiento 0,7.
Tuomet vertinamas asmens gebėjimas dalyvauti — kasdienėje veikloje, darbe, mokymesi ar savarankiškame gyvenime. Balais nuo 0 iki 76 nustatomas dalyvumo klausimyno rezultatas, kuris atitinka koeficientą nuo 0,7 iki 1,2. Galutinis dalyvumo lygis = bazinis dalyvumas × dalyvumo klausimyno koeficientas.
Pavyzdys: žmogus, sergantis išsėtine skleroze, įvertintas 40 % baziniu dalyvumu ir 30 balų dalyvumo klausimyne (koef. ≈ 1,0). Galutinis dalyvumo lygis ≈ 40 %. Tikslios skaičiavimo lentelės skelbiamos ASNTA bei socialinės apsaugos teisės aktuose.
Kiek laiko skiriamas neįgalumas?
Priklausomai nuo sveikatos būklės ir jos prognozės, negalia (anksčiau — neįgalumas) gali būti nustatoma:
- terminuotai — 6, 12 arba 24 mėnesiams,
- vaikams — iki 18 metų amžiaus,
- suaugusiems — neterminuotai, jei sveikatos būklė nelinkusi pagerėti.
Kas vertina ir kokie dokumentai reikalingi?
Dalyvumo (negalios) lygį vertina ASNTA prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, remdamasi gydytojo (paprastai šeimos gydytojo arba gydančio specialisto) siuntimu ir pateiktais medicininiais dokumentais. Svarbu, kad būtų išnaudotos visos gydymo ir reabilitacijos galimybės — kitaip sprendimas gali būti atidėtas arba nepriimtas. Asmenys, gyvenantys užsienyje, vertinami tik pagal medicininius kriterijus.
Kodėl svarbu nustatyti neįgalumą?
Negalios (anksčiau — neįgalumo) nustatymas suteikia teisę į:
- socialines išmokas,
- gydymo ir reabilitacijos paslaugas,
- asmeninio asistento ar individualios pagalbos paslaugas,
- darbo sąlygų pritaikymą ar kompensacijas.
Laiku nustatytas dalyvumo lygio sumažėjimas užtikrina pagalbą, kurios žmogui realiai reikia.
2025 m. Lietuvoje galioja aiškus ligų ir sutrikimų sąrašas, dėl kurių gali būti nustatoma negalia. Svarbiausias vertinimo aspektas — kiek liga riboja žmogaus funkcijas, o ne pati diagnozė. Procesą vykdo ASNTA, naudodama medikų išvadas ir dalyvumo klausimyną. Jei liga trukdo gyventi savarankiškai ar dirbti — verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo ir pradėti vertinimo procesą.
Šaltiniai ir daugiau informacijos
Ši informacija parengta remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktais bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ASNTA) skelbiama informacija. Negalios nustatymo tvarka, kriterijai ir koeficientų lentelės gali būti tikslinamos — tikslią informaciją rekomenduojame tikrinti oficialiuose šaltiniuose.
Pagrindinės institucijos
- ASNTA — Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra — pagrindinis šaltinis dėl negalios nustatymo tvarkos, dokumentų sąrašo ir kreipimosi procedūros nuo 2024 m.
- Dalyvumo lygio (suaugusiems) nustatymas — ASNTA — detalus suaugusiųjų vertinimo proceso aprašymas.
- Neįgalumo lygio (vaikams) nustatymas — ASNTA — vaikams iki 18 m. taikoma tvarka.
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) — teisės aktai, išmokų ir paslaugų politika.
Teisinė bazė
- Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas — TAR — pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis negalios apibrėžimą ir socialinę integraciją.
Sveikatos sistemos informacija
- Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) — Lietuvos sveikatos politika ir oficialios rekomendacijos.
Skubi pagalba ir psichologinė parama
- 112 — Bendrasis pagalbos numeris. Greitoji medicinos pagalba.
- 116 123 — Vilties linija. Emocinė parama krizinėse situacijose, visą parą.
Šis straipsnis skirtas tik švietimo tikslams ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
